Šventės | Sveikinimai.lt

Pasaulinė fotografijos diena

Rugpjūčio 19-oji paskelbta Pasauline fotografijos diena. Fotografija (iš graikų photos „šviesa“ + graphis „piešti, teptukas“) – tai vaizdų išsaugojimo technika, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius būdus.

Šv. Rokas (Pjūties pabaiga)

Rugpjūčio 16 dieną minimas šv. Rokas. Šią dieną mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir naujos sėjos pradžią – buvo sėjami žiemkenčiai. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, pjūties pabaigos šventė sutapatinta su Roko varduvėmis. Šv. Rokas laikomas ligonių globėju. Žmonės skaptuodavo skulptūras, tikėdami, kad Rokas apsaugos juos nuo ligų.

Zarasų miesto gimimo diena

Rugpjūčio 15 d. švenčiama Zarasų miesto gimimo diena. Oficialiai miesto pradžia laikomi 1506 metai.

Žolinės (Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė)

Rugpjūčio 15 d. švenčiama Žolinės. Tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.

Žolinių tradicijos ir papročiai

Vienas įdomiausių šventės atributų – Žolinės puokštė, į kurią senovėje buvo dedama kuo daugiau ir kuo įvairiausių augalų. Šiai puokštei tiko viskas: medetkos, mirtos, nasturtai, kraujažolės, rugiagėlės, ramunės ir kitos lauko gėles bei rugiai, avižos ir net daržo gėrybės – burokai, morkos, ilgesniu kotu nuskinta gūžė kopūsto. Įdomu tai, kad pašventinta tokia puokštė įgaudavo didelę simbolinę reikšmę: šventintos daržovės būdavo padalijamos šeimos nariams, jų duodavo ir gyvuliams, mat buvo tikėta, kad taip bus atbaidomos ligos, piktosios jėgos. Likusi puokštės dalis būdavo išdžiovinama ir visus metus laikoma troboje labai garbingoje vietoje – dažniausiai prie šventųjų paveikslų. Protėviai tikėjo, kad šventintos žolės gali apsaugoti namus nuo įvairių negandų, tad užėjus perkūnijai, šventinta puokšte pasmilkydavo namus. Etnologų teigimu, senovėje kai kuriuose šalies regionuose gyvavo paprotys džiovintus augalus iš žolinių puokštės dėti į pagalves ar net įkapes, manyta, jog šventintas augalas atneš ramybę, nugins šalin piktas dvasias. Žolinių puokštėje išdžiūvusius javus vėliau ūkininkai pakasdavo į žemę tikėdami, kad kitąmet tame sklype derlius bus dar geresnis.

Tarptautinė kairiarankių diena

Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Jie sudaro apytikriai nuo 12 iki 15%.

Tarptautinė jaunimo diena

Rugpjūčio 12-oji paskelbta Tarptautine jaunimo diena. Ji minima nuo 1999 m. Jungtinių tautų organizacijos sprendimu, rekomendavus po Tarptautinės ministrų konferencijos, įvykusios Lisabonoje rugpjūčio 8-12 d. Šią dieną siekiama daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms, skatinti jaunimą aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje.

Tarptautinė apatinių drabužių diena

Rugpjūčio 10 d. švenčiama Tarptautinė apatinių drabužių diena. Šia proga Brazilijoje rengiamas mados festivalis, kuriame daugiau nei 1000 gamintojų pristato apatinių drabužių kolekcijas. Apatiniams drabužiams skiriamas dėmesys, nes tai drabužiai, kuriais vilkime kasdien, jie, visų pirma, privalo būti patogūs.

Šv. Laurynas (Paskutinioji perkūno diena)

Rugpjūčio 10 d. senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Jis dar laikomas virėjų ir bibliotekų globėju.

Tarptautinė tautos diena

Rugpjūčio 9 d. švenčiama Tarptautinė tautos diena. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar kitaip vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo.

Tarptautinė orgazmo diena

Tarptautinė orgazmo diena kasmet rugpjūčio 8 d. švenčiama nuo 1998 m. Šventės šūkis – Vientisas pasaulio orgazmas. Tai energijos, ekstazės, malonumo diena.

Kristaus atsimainymas

Rugpjūčio 6 d. minimas Kristaus atsimainymas. Tai šventė, skirta prisiminti Mato Evangelijoje (Mt 17, 1-8) aprašytam įvykiui, kada Dievas pirmąkart Jėzaus mokiniams Petrui, Jonui ir Jokūbui ant Taboro kalno apreiškė Jėzaus dieviškąją prigimtį.

Tarptautinė alaus diena

Rugpjūčio 5 dieną minima Tarptautinė alaus diena.

Šv. Mergelės angeliškosios šventė (Ubagų diena, Porciunkulė)

Pasibaigus rugiapjūtei, rugpjūčio 2 d., liaudyje buvo paplitusi tradicija pirmuoju derliumi pavaišinti ir tuos, kurie kenčia nepriteklių – vargšus. Jiems būdavo nunešama duonos, kitų maisto produktų. Įvedus krikščionybę, šią dieną švenčiama Šv. Mergelės angeliškosios šventė. Rugpjūčio 2-oji ypač reikšminga pranciškonams, jie šventę vadina Porciunkule.

Tarptautinė kooperacijos diena

Ši diena švenčiama pirmąjį liepos šeštadienį. 1992 m. Šią dieną 1985 m. buvo įkurta Tarptautinė kooperatyvų sąjunga, jungusi 760 milijonų narių iš 100 šalių. Nuo 1995 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja rekomendavo minėti šią dieną, pagerbiant kooperatyvus kaip ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklą.

Jūros šventė

Jūros šventė − kasmetinė Klaipėdos miesto šventė, tradiciškai vykstanti paskutinį liepos savaitgalį. Jūros dienos šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11-12 dienomis. Nuo 1965 m. jūros diena pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena.

Sveikinimai.lt

Kategorijos