Pakilti į Parnasą

Pakilti į Parnasą – graikų mitologijoje pasakojama, kad kai Persėjas nukirto galvą mitinei Medūzai, iš jos kraujo atsirado sparnuotas žirgas — Pegasas. Pegasu jodinėjo ir atliko daug žygdarbių vienas didvyris. Vėliau Pegasas tapo mūzų arkliu, paskui buvo priskiriamas poetams. Iš čia atsirado vaizdingas posakis “pabalnoti Pegasą” — tapti poetu. Bet tai ne vienintelis posakis apie poetus. Tą pačią reikšmę turi ir posakis “pakilti į Parnasą”. Jo atsiradimas labai įdomus. Parnasas, senovės graikų manymu, kalnas, ant kurio gyvenusios mūzos. Mūzos globojo įvairias meno rūšis, taip pat istoriją ir astronomiją. Kai norima pasakyti, kad žmogų pagavo įkvėpimas, sakoma, kad jį “aplankiusi mūza”. Iš devynių mūzų keturios globojo poeziją (Euterpė ir Erata — lyriką, Polihimnija — himnus, Talija — kaimo poeziją). Dabar poezijos mūzos yra pamirštos, daugiausia žinomos tragedijos mūza Melpomenė ir šokio mūza — Terpsichorė.