Sveikinimai.lt

Šokti pagal kieno nors dūdelę – aklai paklusti kito valiai, būti valdomam. Posakis kilęs iš sen. graikų rašytojo Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Žvejys fleitininkas“, kurioje pasakojama, kaip žvejys, mokėjęs groti fleita, sykį pamėginęs grojimu išvilioti į krantą žuvis. Kai jam tai nepavykę, žvejys užmetęs tinklą ir ištraukęs jį pilną spurdančių žuvų. Žiūrėdamas į jas, žvejys pasakęs: „Ak jūs, kvaili sutvėrimai! Kai jums grojau, jūs nešokot, o dabar, kai aš lioviausi, jūs tai linksmai darote“. Šis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente: „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote…’“.

Šaltasis karas (angl. Cold war) a) itin priešiški tarpvalstybiniai santykiai, balansuojantys ant karinio konflikto ribos; b) įtempti dviejų žmonių ar visuomenės grupių santykiai, užslėpta jų tarpusavio neapykanta. 1946–1989 m. šaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sąjungininkių) bei kapitalistinio bloko šalių. Ypač didelė politinė ir ideologinė konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV – dviejų skirtingos ideologijos supervalstybių. Terminą šaltasis karas (isp. guerra fria) pirmą kartą pavartojo XIII a. ispanų rašytojas Don Chuanas Manuelis (Don Juan Manuel), rašydamas apie islamo ir krikščionybės koegzistavimą Viduramžių Ispanijoje. Politine reikšme šis terminas buvo pirmąkart pavartotas 1938 m. žurnalo „The Nation“ antraštėje „Hitlerio šaltasis karas“ (Hitler’s Cold War).

Šagrenės oda (pranc. Lepeau chagrin) apie ką nors negrįžtamai nykstantį, susitraukiantį. Šagrenė yra šiurkščiai išdirbta gyvulio oda (seniau arklio ar laukinio asilo, dabar – ryklio ar rajos), turinti tam tikrą raštą ir dažyta žaliai. Posakį išpopuliarino prancūzų rašytojas O. de Balzakas (Honoré de Balzac, 1799–1850), pavadinęs taip vieną savo romaną (1830), kuriame pasakojama apie stebuklingą šagrenės skiautę, kuri tarsi burtų lazdelė pildo kiekvieną savininko norą, tačiau sulig kiekvienu išpildymu ji susitraukia.

Svieto lygintojas – donkichotiškas kovotojas už teisingumą ar socialinę lygybę. Posakis paimtas iš G. Landsbergio Žemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto lygintojas“ (1907). Taip pat žr. Tadas Blinda.

Svarbu dalyvauti, o ne laimėti – taip sakoma apie dalyvavimą kokiose nors varžybose, turnyre, konkurse ar viktorinoje, guodžiantis dėl galimos ar patirtos nesėkmės. Posakio autorius – prancūzų pedagogas ir istorikas P. de Kubertenas (Pierre de Coubertin, 1863–1937), Olimpinių žaidynių atgaivintojas. Šiuos žodžius jis pasakęs 1908 m. per IV Olimpiados atidarymą Londone. Nuo to laiko šis posakis tapo neoficialiuoju Olimpinių žaidynių šūkiu.

Su vandeniu išpilti ir vaiką (vok. Das Kind mit dem Bade ausschutten) perspėjimas, jog beatodairiškai ką kritikuojant ar neigiant, galima nejučiom pasmerkti ir teigiamas ar esmines reikalo puses. Spėjama, kad posakis galėjęs būti vokiečių liaudies patarlė, kurią pavartojęs katalikybės reformatorius M. Liuteris (Martin Luther, 1483–1546), vienoje iš savo poleminių kalbų pasakęs: „Negalima su nešvariu vandeniu iš vonelės išpilti ir paties vaiko“.

Statyti oro pilis (pranc. Batir des chateaux en Espagne ‘statyti pilis Ispanijoje’) apie tuščias svajones ar nerealius projektus. Posakis atsirado XI a., kai Henrikas Burgundietis (Henrik af Burgund, ~1070–1112), tarnaudamas Leono ir Kastilijos (šiaurės vakarų Pirėnai) karaliui Alfonsui VI, 1095 m. pasiekė didelę pergalę prieš maurus, už ką karalius dovanojęs jam žemių Ispanijoje. Tose žemėse Henrikas Burgundietis pasistatęs puikias pilis. Kiti karo vadai ėmę svajoti pasekti Henriko pavyzdžiu ir gauti tokių pat dovanų. Amžininkai pradėję šaipytis iš kareivų svajonių ir ėmę jas vadinti „pilių statymu Ispanijoje“. Kadangi tas statymas buvo tik svajonėse, netrukus pačias tokias pilis praminė oro pilimis.

Spindesys ir skurdas (pranc. Splendeurs et miseres) sakoma, apibūdinant socialinį kontrastą. Posakis paimtas iš prancūzų rašytojo O. de Balzako (Honoré de Balzac, 1799– 1850) romano pavadinimo „Kurtizanių spindesys ir skurdas“ (1847). Kurtizanė yra aukštuomenės nario išlaikoma meilužė.