Sveikinimai.lt

Žmogus gyvas ne vien duona – sakoma, kai norima pabrėžti, jog žmogui reikia ne tik materialinių gėrybių, bet ir dvasinio peno. Posakis iš Kristaus atkirčio jį gundančiam šėtonui, kai šis pasiūlęs Kristui paversti akmenis duona, jei jis esąs Dievo sūnus. Kristus atsakęs: „Parašyta: žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“.

Žmogiškasis faktorius (angl. Human factor) individo įtaka kokiam nors techniniam, valdymo ir pan. procesui. Posakio autorius – anglų sociologas B. Sybomas Rauntris (Benjamin Seebohm Rowntree, 1871–1954), pavartojęs jį knygoje „Žmogiškasis faktorius versle“ (The Human Factor in Business, 1921).

Žaibiškas karas (vok. Blitzkrieg, angl. Lightning war) staigus ir trumpalaikis pergalingas karas. Terminas pirmą kartą pasirodė 1935 m. vokiečių kariniame žurnale Deutsche Wehr. Žaibiško karo strategija hitlerininkų buvo panaudota kare su Lenkija (1939) ir Prancūzija (1940), mėginta ją taikyti ir kare su TSRS (1941). Tačiau pačios tokio karo strategijos autoriumi laikomas prancūzų pulkininkas Š. de Golis (Charles de Gaulle, 1890– 1970). Savo knygoje Vers l’Armée de Métier (1934) jis siūlė galutinai atsisakyti ilgalaikio pozicinio karo ir pirmenybę teikti judrioms motorizuotosioms dalims. 

Visų karas su visais (lot. Bellum omnium contra omnes, angl. War of all against all) nevaldoma krizinė situacija, chaosas, kai neveikia tvarką palaikančios institucijos ar jų apskritai nėra. Tezės autorius – anglų filosofas T. Hobsas (Thomas Hobbes, 1588–1679). Knygoje „Leviatanas“ (1651) jis teigia, jog, kol nėra susikūrusi valstybė, vyksta visų karas su visais.

Viskam savo laikas – sakoma, patariant neskubėti, palaukti to, kas turi įvykti savaime. Žodžiai iš Senojo Testamento, priskiriami karaliui Saliamonui: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta. Laikas žudyti ir laikas gydyti; laikas griauti ir laikas statyti“.

Viltis miršta paskutinė (angl. Hope dies last) žmogus viliasi dėl ko nors iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos. Perfrazuotas romėnų politiko Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Censorius, 234–149 pr. m. e.) posakis: spem retine; spes una hominem nec morte relinquit (‘išlaikyk viltį; tik viltis nepalieka žmogaus net mirštančio’).

Vieta po saule – teisė gyventi ten, kur įsivaizduoja kalbantysis. Posakio autorius – prancūzų fizikas, matematikas ir religijos filosofas B. Paskalis (Blaise Pascal, 1623–1662), pavartojęs jį nebaigtame veikale „Mintys“. Tiesa, Paskalis šį teiginį (čia mano vieta po saule) interpretuoja kaip pradinį pasaulio uzurpacijos motyvą. 1901 m. šia fraze Vokietijos kaizeris ir Prūsijos karalius Vilhelmas II teisino savo kolonijinę ir ekspansinę politiką. Vėliau posakį išpopuliarino amerikiečių to paties pavadinimo filmas (A Place in the Sun, 1951), sukurtas pagal T. Dreizerio (Theodore Herman Albert Dreiser, 1871–1945) romaną „Amerikoniškoji tragedija“ (An American Tragedy, 1925).

Vertybių perkainojimas (vok. Umwertung alter Werte) esminis savo pažiūrų, nuostatų peržiūrėjimas ir keitimas. Posakio autorius – vokiečių filosofas F. Nyčė (Friedrich Wilhelm Nietzsche, 1844– 1900), pavartojęs jį savo nebaigtame darbe „Valia viešpatauti“ (Wille zur Macht, 1895).