Sveikinimai.lt

Homeriškas juokas – garsus, netramdomas kvatojimas. Sen. graikų poetas Homeras (Homerus, 8 a. pr. m. e.) „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“ aprašęs garsų kvatojimą. Pavyzdžiui, „Odisėjoje“ rašoma, jog „nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo, kai sumanaus Hefaisto gudriąsias pinkles pamatė“ (Odisėja); „Jaunikiams Paladė Atėnė juoką besaikį užleido, ir protas jiems susimaišė. Kaip nesavų, žandų suvaldyt neįstengė iš juoko“ (Odisėja).

Gulbės giesmė (lot. Cycnea vox ‘gulbės balsas’) paskutinis, priešmirtinis menininko, mokslininko ir pan. kūrinys. Posakio autorius – sen. graikų rašytojas Ezopas (Aesopus, VI a. pr. m. e.). Pasakėčioje „Gulbė ir žąsis“ pasakojama, kaip turguje pirkta gulbė, tamsoje supainiota su pjovimui numatyta žąsimi, mirties akivaizdoje suklykė ir šitaip išgelbėjo savo gyvybę. Ezopas turėjo galvoje legendą, pasak kurios, gulbė nebylė kelios akimirkos prieš mirtį pirmą ir paskutinį kartą suklykia nuostabiu balsu.

Gordijaus mazgas, koks nors sudėtingas reikalas, sunkiai sprendžiama problema. Pasak sen. graikų legendos, orakulas frigams liepęs pasirinkti valdovu pirmąjį sutiktąjį važiuotą pakeliui į Dzeuso šventyklą. Juo buvęs valstietis Gordijus, kurį ir skyrę pirmuoju Frigijos valdovu. Vežimą, taip pakeitusį jo likimą, Gordijus pastatęs Dzeuso šventykloje, o pavalkus pririšęs prie grąžulo sudėtingu mazgu. Anot orakulo, tas, kas atrišiąs Gordijaus mazgą, valdysiąs visą Aziją. 334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis (356–323 pr. m. e., Makedonijos karalius 336–323), užuot narpliojęs tą mazgą, perkirtęs jį kardu. Posakis perkirsti Gordijaus mazgą nuo to laiko reiškia greitai ir radikaliai išspręsti problemą, priimti netradicinį greitą ir ryžtingą sprendimą.

Gyventi, vadinasi, mąstyti (lot. Vivere est cogitare) pilnavertis ir prasmingas yra tik dvasinis žmogaus gyvenimas. Posakio autorius – romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.).

Gyvenimo kelias (lot. Curriculum vitae) – a) gyvenimas; b) gyvenimo aprašas, biografija. Posakio autoriumi laikomas romėnų rašytojas, oratorius ir valstybės veikėjas Ciceronas (Marcus Tulius Cicero, 106–43 pr. m. e.).

Gyvasis lavonas (rus. жувой труп) – a) mirtinas ligonis ar fiziškai išsekęs žmogus; b) dvasiškai degradavęs žmogus, be jausmų, veiklos, pomėgių; c) laikinai atgaivintas numirėlis, zombis. Perfrazuota iš Naujojo Testamento: „Tikra našlė palikusi viena sudėjo viltis į Dievą ir dieną naktį maldauja bei meldžiasi. Bet našlė malonumų ieškotoja dar gyva būdama yra mirusi“. Literatūroje šis posakis pirmiausia pasirodė rusų poeto A. Puškino (1799–1837) poemoje „Poltava“, tačiau jį itin išpopuliarino rusų rašytojo L. Tolstojaus (1828– 1910) to paties pavadinimo pjesė (1900), kurioje pagrindinis veikėjas dvarininkas Fiodoras Protasovas imituoja savižudybę ir, slapstydamasis nuo žmonos bei draugų, ima gyventi su visuomenės padugnėmis, kol visiškai degraduoja.

Geriausia gynyba yra puolimas (angl. the best defence is a good offence ‘geriausia gynyba yra vykęs puolimas’). Sakoma apie kontrargumentus ar kontrpuolimą (karyboje, sporte, diskusijoje), kai gintis priverčiama užpuolusioji ar ketinanti pulti pusė. Minties užuominų ieškoma senovės kinų karo teoretiko Sun Tzu darbe „Karo menas“, datuojamame VI a. pr. m. e. Europoje knyga buvo pirmą kartą išversta į prancūzų kalbą (1782) ir padariusi didžiulę įtaką Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte, 1769–1821, Prancūzijos imperatorius 1804–1814).

Geltonoji spauda (angl. Yellow press) periodiniai leidiniai, skelbiantys įvairius gandus, prasimanymus, skandalus, informaciją iš privataus garsenybių gyvenimo, kad tokiu būdu padidintų savo tiražą. Pavadinimas kilo iš 1896 m. JAV populiaraus komikso, kurio pagrindinis herojus buvo plikagalvis, kvailai besišypsantis atlėpausis berniukas su geltonais naktiniais marškiniais (The Yellow Kid). Komikso piešiniuose jis vaizduojamas besitrainiojantis geto gatvėmis ir bendraujantis su panašiais į save veikėjais, dažniausiai irgi vaikais, bei primityviai komentuojantis aktualijas. „Geltonojo vaikio“ kalba – skurdus geto žargonas, ant jo naktinių būdavo užrašytos reklaminių tekstų parodijos. Komikso leidėjas buvo Dž. Puliceris (Joseph Pulitzer, 1847–1911). Puliceriui perėjus dirbti pas laikraščių magnatą V. Herstą (William Randolph Hearst, 1863–1951) ir kartu ėmus leisti laikraštį New York World, konkurentai jų laikraščio turinį praminė geltonąja žurnalistika, o leidinius, spausdinančius tokios žurnalistikos kūrinius – geltonąja spauda. Dar žr. Bulvarinė spauda.