Sveikinimai.lt

Kelrodė žvaigždė – veiklos ar kelionės orientyras. Pavadinimas kilęs iš Naujojo Testamento pasakojimų apie tris karalius, ėjusius pagal žvaigždę pasveikinti gimusio Kristaus: „Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis“.

Kas patikrins pačius tikrintojus? apie nepasitikėjimą valdžios ar komisijų kompetencija ar apie jų savivaliavimą. Posakis atsirado, perfrazuojant romėnų poeto Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis) vienoje iš „Satyrų“ iškeltą klausimą: „‘Saugok, velkę užsklęsk!‘ Bet kas gi sargus išsaugos?! / Elgias žmona apdairiai ir pradeda viską nuo sargo…“.

Kas nedirba, tas nevalgo – sakoma smerkiant veltėdžius. Posakis yra Naujajame Testamente, apaštalo Pauliaus laiške tesalonikiečiams: „Dar būdami pas jus skelbėme: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“.

Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui (lot. Quod licet Iovi, non licet bovi) apie nelygias pretenzijas; dvigubų standartų pateisinimas. Perfrazuotas romėnų dramaturgo Terencijaus (Publius Terentius Afer, 195–159 pr. m. e.) posakis immo aliis si licet, tibi non licet ‘jei leidžiama kitiems, tau neleidžiama’. Posakis yra užuomina į mitą apie Europos, Finikijos karalaitės, pagrobimą. Dzeusas (romėnų mitologijoje – Jupiteris), pasivertęs auksaplaukiu jaučiu, atplaukęs į pakrantę, kur su savo draugėmis žaidusi Europa. Pamačiusi tokį gražų ir jaukų jautį, Europa panorusi juo pajodinėti ir pakvietusi drauges. Tačiau jautis nelaukęs, kol ant jo užsės Europos draugės, ir nubėgęs su ja tiesiai į jūrą. Atplaukęs į gimtąją Kretos salą, Dzeusas vėl atvirtęs dievu, ir Europa tapusi jo žmona.

Kas Dievo – Dievui – sakoma akcentuojant pasaulietinių interesų atribojimą nuo bažnytinių. Šiuos žodžius Kristus ištaręs jį provokavusiems fariziejų šnipams epizode apie mokesčius: „Taigi jie klausė jį: ‘Mokytojau, mes žinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai žmonių laipsnių, bet mokai Dievo kelio, žiūrėdamas teisybės. Pasakyk, ar mums valia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?’ Matydamas jų klastą, Jėzus tarė jiems: ‘Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?’ Jie atsakė: ‘Ciesoriaus’. Tada jis tarė: ‘Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui’.

Karštais (šiltais) pėdsakais – sakoma raginant imtis kieno paieškos tuoj pat, po dingimo ar nusikaltimo. Posakis atėjo iš medžiotojų leksikos – karštais ar šiltais pėdsakais vadinami šviežiai palikti pėdsakai, dar atsiduodantys žvėrimi.

Karalius mirė, tegyvuoja karalius! (pranc. Le roi est mort! Vive le roi!) a) nėra nepakeičiamų vadovų; b) apie kokį nors politinį ar visuomeninį reiškinį, kuris išnykęs netrukus atsirado kita forma, išlaikęs ankstesniojo reiškinio esmę. Šiais žodžiais Prancūzijoje pro Versalio langus būdavo liaudžiai pranešama apie senojo karaliaus mirtį ir tai, kad soste jau sėdi jo paveldėtojas, tokiu būdu pabrėžiant karališkojo valdymo tęstinumą. Tokios pat reikšmės yra ir lot. posakis rex non moritur ‘karalius nemiršta’.

Kančių keliai (lot. Via dolorosa) sunkūs gyvenimo ar veiklos etapai. Taip pat žr. Kryžiaus keliai.