|
Nežinomasis kareivis (pranc. Le soldat inconnu, angl. Unknown Soldier). Pavadinimas atsirado, kai 1920 m. lapkričio mėn., minint antrąsias I pasaulinio karo pabaigos metines, Prancūzijoje po Paryžiaus Triumfo arka ir Anglijoje Vestminsterio abatijoje buvo iškilmingai palaidotas Nežinomasis kareivis, kritęs minėtame kare. Tąsyk Paryžiuje buvo iškilmingai uždegta ir amžinoji ugnis. Netrukus ši tradicija pagerbti nežinomus savo karius paplito ir po kitas Europos šalis.
Nežinoma žemė (lot. Terra incognita) apie nežinomą sritį, sferą. Posakis iš senosios kartografijos – taip žemėlapiuose būdavo vadinama dar netyrinėta pasaulio ar kokio žemyno dalis. Netyrinėtos jūros atitinkamai buvo įvardijamos kaip Mare incognitum.
Nežino, ką daro (visas posakis yra „Atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nežino, ką daro!“) apie netinkamai besielgiantį ar besielgiančius. Posakio autorius – Kristus. Jau kabėdamas ant kryžiaus ir matydamas, kaip sargybiniai meta kauliukus ir dalijasi jo drabužius, „Jėzus meldėsi: ‘Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą’“, turėdamas galvoje ir patį nukryžiavimą.
Nevyk Dievo į medį [nes paskui ir su pyragais neišprašysi]! Sakoma tam, kuris nepagrįstai skundžiasi savo padėtimi ar gyvenimu. Posakis atsirado iš tikėjimo, jog žmogaus likimą tvarkąs Dievas, ir kol jis esąs šalia, tol žmogui sekasi. Nevertinantis to, ką Dievas jam davęs, galįs įžeisti Dievą, ir šis nustosiąs žmogų globojęs. Esą tik tada prasidėsiančios tikros bėdos, palyginti su dabartinėmis.
Nešvarus karas (pranc. La Sale guerre, angl. Dirty War) negarbingas, prastai motyvuotas, iš savanaudiškų paskatų pradėtas karas. Posakis atsirado Argentinos valdžios represijų metu (1976–1983), kai kariškių chunta ėmė susidoroti su opozicija ir net niekuo dėtais šalies piliečiais. Vėliau terminas pradėtas taikyti kitiems tiek vidaus, tiek puolamiesiems karams.
Nesantaikos obuolys (lot. Malum discordiae, angl. Apple of Discord, vok. Zankapfel) nesutarimų objektas ar nesantaikos priežastis. Graikų mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelėjo ir jūrų nimfos Tetidės vestuves, į kurias buvo pakviesti visi dievai, išskyrus Eridę, nesantaikos deivę. Toji atėjusi nekviesta ir metusi ant vaišių stalo aukso obuolį su užrašu „gražiausiajai“. Dėl obuolio labiausiai susiginčijo Hera, Atėnė ir Afroditė ir paprašiusios Dzeusą būti teisėju, bet šis atsisakęs ir pasiūlęs kreiptis į Parį, Trojos karalaitį. Hermis nuvedęs deives ant Idos kalno, kur tuo metu gyveno piemenų užaugintas Paris (jis čia atgabentas dar kūdikystėje, nes buvo išpranašauta, kad užtrauksiąs Trojai pražūtį). Hera žadėjo padaryti Parį Europos ir Azijos valdovu, Atėnė – išminčiumi ir kovos meistru, tačiau Paris obuolį skyręs Afroditei, nes toji pažadėjusi jam gražiausios pasaulyje moters meilę. Vėliau Paris iš tikrųjų pagrobęs Spartos karaliaus Menelajo gražuolę žmoną Eleną ir tokiu būdu išprovokavęs Trojos karą. Posakio autoriumi laikomas romėnų istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus, II ar III a.).
Nervų karas – apie užsitęsusį konfliktą, kai abi pusės nesiima aktyvių veiksmų, provokuodamos viena kitą. Posakio autorius – vokiečių feldmaršalas P. fon Hindenburgas (Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, 1847–1934), I pasaulinio karo pradžioje (1914 m. lapkritį) laikraščiui Neue Freie Presse pasakęs: „Karas su Rusija dabar yra tik nervų reikalas. Jei Vokietija ir Austrija-Vengrija turės stiprius nervus ir išlaikys – o jos išlaikys, – tai mes nugalėsim“.
Nerašytas įstatymas (lot. Lex non scripta, angl. Unwritten Law) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklė ar paprotys, nors ir nefiksuotas raštu. Posakio autoriumi laikomas sen. graikų vienas iš Atėnų valdytojų Solonas (~640–~559 pr. m. e.).
Nepalikti akmens ant akmens – a) apie visišką ko nors sunaikinimą; b) apie kategorišką, smulkmenišką kritiką. Posakio autorius – Kristus, pasakęs tai savo mokiniams apie būsimą Jeruzalės šventyklos sugriovimą: „Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens“.
Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi – sakoma perspėjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. Posakis perfrazuotas iš Senojo Testamento, kur ši mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. m. e.); bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobę kasa, pats į ją įpuls, kas spendžia spąstus, pats bus jais pagautas“. Panaši patarlės formuluotė yra ir sen. graikų rašytojo Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Ožka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobę kasa, pats įkrinta“.
Neaiškūs Viešpaties keliai – sakoma pateisinant bejėgiškumą numatyti ateitį ir likimo netikėtumus. Perfrazuota iš Naujojo Testamento, iš Pauliaus laiško romiečiams: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“.
Ne ta koja išlipti iš lovos – nuo pat ryto būti suirzusiam, blogos nuotaikos. Posakis susijęs su „dešinės-kairės“ priešprieša. Taip pat žr. Dešinioji ranka.
Naujieji rusai (angl. The New Russians) XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais greitai praturtėję ir tuo besididžiuoją rusai. Terminas galėjo atsirasti iš perfrazuoto pranc. nouveau riche, angl. new rich ‘naujasis turtuolis, praturtėjėlis’; taip pat Salustijaus (Gaius Sallustius Crispus, 86–34 pr. m. e.) terminą homo novus, kuris sen. Romoje reiškė nekilmingą asmenį, savo intelektu ar kaip kitaip prasimušusį į aukštuomenę (naujasis rusas intelektu paprastai nepasižymi). Posakio autorius – amerikiečių žurnalistas H. Smitas (Hedrick Smith, g. 1933), išleidęs tokiu pavadinimu apybraižą (1990).
Muilo opera (angl. Soap opera) melodraminis neaukšto meninio lygio serialas su buitiniu siužetu. Terminas atsirado JAV 1937 m., kai per radiją ir TV pradėtas transliuoti serialas Guiding Light, skirtas namų šeimininkėms. Serialą pertraukdavusi gausi ploviklių ir muilų reklama, iš kurios ir buvo finansuojama jo transliacija.
Molotovo kokteilis (angl. Molotov coctail) butelis su padegamuoju skysčiu (dar vadinamas žibaline bomba), mėtomas į priešo karinę techniką ar patalpas. Šį ginklą išrado suomiai 1939–1940 m. karo su TSRS metu ir pavadino V. Molotovo (Вячеслав Михайлович Молотов, 1890–1986), tuometinio TSRS vyriausiojo premjero ir užsienio reikalų komisaro (ministro), pavarde.
|
|