Sveikinimai.lt

Protėvių šauksmas (angl. The Call of the Wild ‘gamtos šauksmas’) pagrindiniai instinktai, pasąmonė. Posakis kilęs iš amerikiečių rašytojo Dž. Londono (Jack London, 1876– 1916) apysakos lietuviško pavadinimo, nusižiūrėto iš rusiško vertimo.

Pro medžius miško nemato (vok. Den Wald vor lauter Baumen nicht sehen) sakoma, kai per smulkmenas nematoma esmės. Posakio autorius – vokiečių poetas K. Vylandas (Christoph Martin Wieland, 1733– 1813), pavartojęs jį poemoje „Mūzarionas, arba gracijų filosofija“. Kitur nurodoma, kad Vylandas jį perfrazavęs iš vokiečių poeto F. Hagedorno (Friedrich von Hagedorn, 1708–1754) eilėraščio „Horacijus“.

Prasti popieriai – apie nepalankią kieno situaciją, padėtį, blogus reikalus. Posakis galėjo atsirasti XIX a. Lietuvoje, kai carinė valdžia ėmėsi bajorystės revizijos ir tikrieji bei apsimetėliai bajorai stengėsi dokumentiškai ją įrodyti. Posakis turėjo pradinę dokumentų vertinimo reikšmę, jei bajorystės dokumentai būdavę nepakankami ar išaiškėdavusi jų klastotė.

Prarastoji karta (pranc. Une generation perdue, angl. Lost Generation) apolitiška, nepatriotiška visuomenės dalis. Posakio autorė – amerikiečių rašytoja G. Stein (Gertrude Stein, 1874– 1946), pavadinusi šitaip prastą automechaniką, buvusį karo dalyvį. Pasak rašytojos, prarastoji karta yra kare dalyvavęs jaunimas – iššvaistęs geriausius savo metus žudynėms ir smurtui, jis esą nebesugebąs grįžti į taikią visuomenę, prisitaikyti prie jos. Posakį ir jo pirminę reikšmę išpopuliarino kitas amerikiečių rašytojas E. Hemingvėjus (Ernest Hemingway, 1899–1961) romane „Fiesta (Saulė taipogi teka)“ (1926), cituodamas G. Stein posakį kaip romano epigrafą: Visi jūs – prarastoji karta.

Politinis lavonas – susikompromitavęs ar sukompromituotas politikas, nebeturintis perspektyvų tęsti politinės karjeros. Taip pat žr. Gyvasis lavonas.

Po manęs nors ir tvanas (pranc. Au reste, apres nous, le deluge) egoistinė nuostata, jog reikia rūpintis tik savo gyvenimo gerove, negalvojant nei apie įvaizdį istorijoje, nei apie veiklos padarinius ateinančioms kartoms. Posakio autorė – Žana Antuanetė Puason (Jeanne Antoinette Poisson), arba kitaip – markizė de Pompadur (marquise de Pompadour, 1721–1764), Prancūzijos karaliaus Liudviko XV favoritė nuo 1745 m. Šiuos žodžius ji pasakius, guosdama karalių po Prancūzijos kariuomenės pralaimėjimo prūsams Rosbacho mūšyje (1757).

Pleištas pleištą varo (lot. Cuneus cuneum trudit) sakoma, kai kokios nors veiklos rezultatus ketinama panaikinti tais pačiais būdais, kuriais jie buvo pasiekti. Posakis paimtas iš buities – įstrigusį pleištą (pvz. skeliant pliauską) galima stumti toliau kitu pleištu.

Pyro pergalė – nereikšminga ir su didžiuliais nuostoliais pasiekta pergalė, tolygi pralaimėjimui. Pyras (Pyrros, 319–272 pr. m. e.) buvo Epyro (vakarinė Graikijos pakrantė) karalius, taip pat Makedonijos karalius, karvedys, Aleksandro Makedoniečio giminaitis, vienas didžiausių to laiko Romos priešų. Kai kurie jo mūšiai su romėnais laimėti labai sunkiai. Po mūšio prie Auskulo, Pyras pasakęs: „Dar viena tokia pergalė mane visiškai sunaikins“.