Posakiai apie žmones. Aforizmai apie žmones. Citatos apie žmones. Frazės apie žmones. Gražūs žodžiai apie žmones. Mintys apie žmones. Sentencijos apie žmones.
- Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – I. Kantas.
- Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.
- Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – I. Kantas.
- Būti žmogumi – reiškia būti atsakingam. – A. de Sent-Egziuperi.
- Būti žmogum – reiškia būti kovotoju. – J. V. Gėtė.
- „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie žmonės taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – F. Nyčė.
- Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. – F. Nyčė.
- Dar nė vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui. – V. Čerčilis.
- Daugelis žmonių panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini savęs, kad tilptų dar kas nors. – H. V. Šo.
- Didieji žmonės – tai žmonijos knygos turinys. – F. Hebelis.
- Didžiai liūdintys žmonės išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa laimę taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – F. Nyčė.
- Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – J. V. Gėtė.
- Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas žmogus yra pasaulio viršūnė. – R. V. Emersonas.
- Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą. – I. Kantas.
- Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. – Volteras.
- Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. – J. V. Gėtė.
- Iš visko, ką turi žmogus, geriausia yra akis, nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – Mencijus.
- Įžymūs žmonės gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų žmonija nenori pamiršti, kitų – negali. – V. Grzeszczykas.
- Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – J. V. Gėtė.
- Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. – J. V. Gėtė.
- „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas žmogus kada nors taip atsakė? – F. Nyčė.
- Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas, – sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu… – F. Nyčė.
- Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl savo poreikio paplepėti. – V. Hugo.
- Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – F. Nyčė.
- Kaip pažinti save? Anaiptol ne stebėjimu, o tik veiksmais. Pabandyk atlikti savo priedermę, ir tuoj pat save pažinsi. – J. V. Gėtė.
- Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių žmonių, o visur radau tik jų idealo beždžiones. – F. Nyčė.
- Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. – Vydūnas.
- Kas yra žmogus, pradeda aiškėti, kai jį apleidžia talentas, – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – F. Nyčė.
- Kas nenori matyti kito žmogaus didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – F. Nyčė.
- Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – J. V. Gėtė.
- Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas. – J. V. Gėtė.
- Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – Aristotelis.
- Kiekvienas žmogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – Emilis Fagė.
- Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis. – Publijus Siras.
- Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. – J. V. Gėtė.
- Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti geras žmogus, bet pats juo tapk. – M. Aurelijus.
- Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. – J. V. Gėtė.
- Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – J. V. Gėtė.
- Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – J. V. Gėtė.
- Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. – J. V. Gėtė.
- Niekada nesivaržykite su žmogumi, kuris neturi ko prarasti. – B. Grasjanas.
- Niekingi žmonės puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – Volteras.
- Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. – Vydūnas.
- Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent “geras” žmogus, tuo tarpu “blogas” žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.
- Pasaulyje daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti. – A. de Sent-Egziuperi.
- Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – A. Einšteinas.
- Pats vertingiausias žmogus – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – Ž. Sand.
- Pirmiausia žmonės nori žinoti, kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – James E. Hind.
- Protingi žmonės – geriausia enciklopedija. – J. V. Gėtė.
- Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – J. V. Gėtė.
- Tarp žmonių gyvenk taip, lyg Dievas tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – Seneka.
- Taikydamasis švelniai sakant, į “angelus”, žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. – F. Nyčė.
- Tinkamo elgesio kelias arti, bet žmonės jo ieško toli. – Mencijus.
- Tik protas, valia, sąžinė išaukština žmogų. – A. Kunanbajevas.
- Tik žmonėse žmogus gali pažinti save. – J. V. Gėtė.
- Vaikas netaps žmogumi, jis jau yra žmogus. – J. Korčakas.
- Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto. – N. Gogolis.
- Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš. – J. V. Gėtė.
- Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – G. G. Markesas.
- Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.
- Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.
- Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.
- Žmogui reikia tikslo – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys norėti. – F. Nyčė.
- Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – J. V. Gėtė.
- Žmogus – gamtos tvarinys, jojantis jai ant sprando. – Jeronimas Laucius.
- Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. – J. V. Gėtė.
- Žmogus iš tiesų panašus į beždžionę: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – F. Bekonas.
- Žmogus, jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – R. Tagorė.
- Žmogus mato savo atspindį žmoguje. – Albertas Kamiu.
- Žmogus – ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – B. Paskalis.
- Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – I. Kantas.
- Žmogus – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – D. Pisarevas.
- Žmogus nebus laisvas, jeigu nemokės valdyti savęs. – Pitagoras.
- Žmogus, nedarantis klaidų, paprastai nedaro nieko. – W. Magee.
- Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. – J. V. Gėtė.
- Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – V. Belinskis.
- Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį. – J. V. Gėtė.
- Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. – J. V. Gėtė.
- Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. – J. V. Gėtė.
- Žmogus – tai jo poelgiai. – G. Hėgelis.
- Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – L. Tolstojus.
- Žmogus tampa žmogumi tik tarp žmonių. – J. Becheris.
- Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. – J. V. Gėtė.
- Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. – J. V. Gėtė.
- Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – Vang Čungas.
- Žmogus visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – K. Jaspersas.
- Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – J. V. Gėtė.
- Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – I. Kantas.
- Žmones galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą darbą. – A. Moravija.
- Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – J. V. Gėtė.
- Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – I. Kantas.
- Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.
- Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. – J. V. Gėtė.
- Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – J. V. Gėtė.
- Žmonės, kurie patiria per daug džiaugsmo, neišvengiamai bunka. – O. Balzakas.
- Žmonės stokoja ne jėgų, o valios. – V. Hugo.
Airių patarlės
- Žmonės gyvena vienas kito prieglobstyje.
Anglų patarlės
- Jei norite pažinti žmogų, stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs pinigus.
Japonų patarlės
- Dauguma žmonių žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje.
Kinų patarlės
- Kuo daugiau pažįstamų, tuo mažiau pažįsti žmones.
- Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus – tik svečias.
- Nėra miško be kreivo medžio, nėra žmogaus be trūkumų.
- Oras pasikeičia po valandos, žmonės – po kartos.
- Žmogus – gyva brangenybė, turtas – mirusi.
Lietuvių patarlės
- Darbas žmogų puošia.
- Gilus protas, nors žmogus kuprotas.
- Ir juodas darbas dabina žmogų.
- Iš darbo pažinsi žmogų.
- Iš menkos trobelės gali didis žmogus keltis.
- Maišą druskos suvalgysi, tada žmogų pažinsi.
- Žmogus užmano – Dievas padaro.
Lotynų patarlės
- Žmogaus protas yra pats žmogus.
Žydų patarlės
- Jeigu Dievas gyventų Žemėje, žmonės jam išdaužytų langus.
- Nejausti skausmo, reiškia nebūti žmogumi.
Palikite komentarą