Sveikinimai.lt

Nežinoma žemė (lot. Terra incognita) apie nežinomą sritį, sferą. Posakis iš senosios kartografijos – taip žemėlapiuose būdavo vadinama dar netyrinėta pasaulio ar kokio žemyno dalis. Netyrinėtos jūros atitinkamai buvo įvardijamos kaip Mare incognitum.

Nevyk Dievo į medį [nes paskui ir su pyragais neišprašysi]! Sakoma tam, kuris nepagrįstai skundžiasi savo padėtimi ar gyvenimu. Posakis atsirado iš tikėjimo, jog žmogaus likimą tvarkąs Dievas, ir kol jis esąs šalia, tol žmogui sekasi. Nevertinantis to, ką Dievas jam davęs, galįs įžeisti Dievą, ir šis nustosiąs žmogų globojęs. Esą tik tada prasidėsiančios tikros bėdos, palyginti su dabartinėmis.

Nesantaikos obuolys (lot. Malum discordiae, angl. Apple of Discord, vok. Zankapfel) nesutarimų objektas ar nesantaikos priežastis. Graikų mitas pasakoja apie Tesalijos valdovo Pelėjo ir jūrų nimfos Tetidės vestuves, į kurias buvo pakviesti visi dievai, išskyrus Eridę, nesantaikos deivę. Toji atėjusi nekviesta ir metusi ant vaišių stalo aukso obuolį su užrašu „gražiausiajai“. Dėl obuolio labiausiai susiginčijo Hera, Atėnė ir Afroditė ir paprašiusios Dzeusą būti teisėju, bet šis atsisakęs ir pasiūlęs kreiptis į Parį, Trojos karalaitį. Hermis nuvedęs deives ant Idos kalno, kur tuo metu gyveno piemenų užaugintas Paris (jis čia atgabentas dar kūdikystėje, nes buvo išpranašauta, kad užtrauksiąs Trojai pražūtį). Hera žadėjo padaryti Parį Europos ir Azijos valdovu, Atėnė – išminčiumi ir kovos meistru, tačiau Paris obuolį skyręs Afroditei, nes toji pažadėjusi jam gražiausios pasaulyje moters meilę. Vėliau Paris iš tikrųjų pagrobęs Spartos karaliaus Menelajo gražuolę žmoną Eleną ir tokiu būdu išprovokavęs Trojos karą. Posakio autoriumi laikomas romėnų istorikas Justinas (Marcus Iunianus Iustinus, II ar III a.).

Nerašytas įstatymas (lot. Lex non scripta, angl. Unwritten Law) visuotinai priimta ir savaime suprantama elgesio taisyklė ar paprotys, nors ir nefiksuotas raštu. Posakio autoriumi laikomas sen. graikų vienas iš Atėnų valdytojų Solonas (~640–~559 pr. m. e.).

Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi – sakoma perspėjant apie blogus ketinimus ar rezgamas intrigas. Posakis perfrazuotas iš Senojo Testamento, kur ši mintis priskiriama karaliui Saliamonui (~970–928 pr. m. e.); bene tiksliausiai ji suformuluota Siracido knygoje: „Kas kitam duobę kasa, pats į ją įpuls, kas spendžia spąstus, pats bus jais pagautas“. Panaši patarlės formuluotė yra ir sen. graikų rašytojo Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Ožka ir asilas“ morale: „Kas kitam duobę kasa, pats įkrinta“.

Ne ta koja išlipti iš lovos – nuo pat ryto būti suirzusiam, blogos nuotaikos. Posakis susijęs su „dešinės-kairės“ priešprieša. Taip pat žr. Dešinioji ranka.

Muilo opera (angl. Soap opera) melodraminis neaukšto meninio lygio serialas su buitiniu siužetu. Terminas atsirado JAV 1937 m., kai per radiją ir TV pradėtas transliuoti serialas Guiding Light, skirtas namų šeimininkėms. Serialą pertraukdavusi gausi ploviklių ir muilų reklama, iš kurios ir buvo finansuojama jo transliacija.

Mirusios sielos (rus. мертвые души) sakoma apie žmones, kurių realiai nėra, tačiau kurie įtraukti į kokius nors aktyvius sąrašus. Terminas paimtas iš ukrainiečių kilmės rusų rašytojo N. Gogolio (1809–1852) to paties pavadinimo romano, kurio veikėjas Čičikovas supirkinėjęs iš dvarininkų mirusių baudžiauninkų pavardes, kad galėtų nežinantiems girtis, kiek daug jis turįs valstiečių.