Sveikinimai.lt

Paukščių kalba – a) nesuprantama kalba; b) profesinis žargonas. Posakio autorius – Maskvos universiteto astronomijos profesorius D. Perevoščikovas (1788–1880), šitaip apibūdinęs manieringą ir siaurai vartojamų terminų prigrūstą rusų filosofų 1820–1840 m. raštų kalbą.

Patrankų mėsa (pranc. La chaire ą canons) – kareiviai. Posakio autorius – prancūzų poetas F. de Šatobrijanas (Francois René de Chateaubriand, 1768–1848), pavartojęs jį panflete „Apie Bonapartą ir Burbonus“, kuriame rašo, jog Napoleono valdžios akyse prancūzų gyvybė tapo bevertė ir kad šaukiamus į kariuomenę vyrus imta vadinti žaliava bei patrankų mėsa. Kiek anksčiau V. Šekspyras (William Shakespeare, 1564–1616) tragedijoje „Henrikas IV“ vieno veikėjo lūpomis kareivius pavadinęs parako maistu.

Paskutinis mohikanas (angl. The Last of the Mohicans) kas nors paskutinis, likęs iš nykstančios žmonių grupės, kolektyvo ar bendruomenės. Tokiu pavadinimu 1826 m. išėjo amerikiečių rašytojo Dž. Kuperio (James Fenimore Cooper, 1789–1851) romanas, kurio pagrindinis herojus yra paskutinis mohikanų genties indėnas.

Pasiraitoti rankoves – kibti į darbą, šokti dirbti. Senovėje drabužius siūdavę su ilgomis platėjančiomis rankovėmis; buvo mada siūti rankoves iki kelių ar net iki žemės, tad norint ką nors dirbti, rankoves tada reikėdavę pasiraitoti.

Pasakyta – padaryta (lot. Dictum factum) apie įgyvendintą pažadą. Posakio autorius – romėnų dramaturgas Terencijus (Publius Terentius Afer, ~195–~159 pr. m. e.), pavartojęs jį komedijose „Andrija“ ir „Pats save baudžiąs“.

Pandoros skrynia (lot. Dolium Pandorae) nelaimių šaltinis. Graikų mite, aprašytame sen. graikų poeto Hesiodo (Hesiodus, VIII–VII a. pr. m. e.) poemoje „Darbai ir dienos“, Pandora buvo Dzeuso įsakymu Hefaisto sukurta pirmoji moteris, į kurią dievai sudėję visas moteriai būdingas ypatybes: grožį, aistrą, klastą ir kt., taip pat išmokę verpti ir austi. Pandora reiškia „visa dovanojanti“. Ja Dzeusas ketino atkeršyti Prometėjui už jo dovanotą žmonėms ugnį ir padaryti žmones nelaimingus. Pandora buvo nusiųsta į žemę ir padovanota Prometėjo broliui Epimenėjui drauge su indu, uždraustu atidengti. Smalsumo pagauta Pandora indą atidengusi, o iš jo pasklidusios po žmones ten laikytos ydos, ligos, vargai ir kitos blogybės; Pandorai paskubomis užvožus dangtį, ant dugno likusi tik viltis.

Paklydusi avelė – a) krikščionių bažnyčios mokymo nesilaikantis žmogus, nusidėjėlis ar atsiskyrėlis nuo tikinčiųjų bendruomenės, kurį esą derėtų vėl atvesti į tikėjimą; b) visuomenės normų nesilaikantis žmogus, atskalūnas. Senovės žydų – gyvulių augintojų – kultūroje avies metafora gana dažna: visuomenė čia neretai suvokiama kaip Dievo banda, kurią jis pats ar per kunigus ganąs: „Jūs esate mano kaimenė, mano žmogiškos ganyklos avys, ir aš esu jūsų Dievas“; iš Senojo Testamento per Kristaus palyginimus ir alegorijas avies metafora patekusi ir į krikščioniškąją kultūrą, drauge su ja atėjo ir sąvokos (iš)ganytojas, pastorius ‘piemuo’. Pats paklydusios avies motyvas irgi yra Senajame Testamente: „Klajoju lyg paklydusi avis“. Kristus paklydusios avies palyginimą taiko tikinčiųjų bendruomenei: „Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? /…/ Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“; tikinčiųjų lyginimą su avimis tęsia ir Kristaus mokiniai: „Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą“. 

Olimpinė ramybė – santūrumas panikos ar suirutės metu. Pasak graikų mitų, Olimpo kalne esantys nemirtingieji dievai visada laikydavosi santūriai, būdavę abejingi žmonių jausmams ir kančioms.