Sveikinimai.lt

Tik neliesk mano apskritimų! (lot. Noli tangere circulos meos!) sakoma, kai kas nors kėsinasi į asmens kūrinius ar vertybes. Sen. graikų matematikas ir išradėjas Archimedas (Archimedes, 287–212 pr. m. e.) savo mokslo darbus branginęs labiau už gyvybę, nes šiuos priešmirtinius žodžius, turėdamas galvoje savo brėžinius ir skaičiavimus, jis esą pasakęs įsiveržusiam jo žudyti romėnų kariui. Užėmę Archimedo gimtuosius Sirakūzus, romėnai pirmiausia ieškojo, kaip nužudyti mokslininką, kurio sukonstruotais gynybiniais įrenginiais ir mašinomis buvo pridaryta daug nuostolių miestą šturmavusiai Romos kariuomenei.

Tas saldus žodis – laisvė (lot. Dulce nomen libertatis) apie žmogaus polinkį visur siekti sau laisvės. Posakio autorius – romėnų politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.). Piktindamasis Sicilijos gubernatoriaus savivaliavimu ir vieno Romos piliečio sumušimu, jis sušukęs: O nomen dulce libertatis! o ius eximium nostrę civitatis! (‘o saldus žodi – laisve! o aukščiausioji mūsų valstybės teise!’), apeliuodamas į tai, kad šias vertybes gubernatorius yra pamynęs.

Tarp kūjo ir priekalo (vok. Hammer und Amboß ‘kūjis ir priekalas’) apie situaciją, kai pavojus gresia iš abiejų pusių. Posakio autorius – vokiečių rašytojas F. Špilhagenas (Friedrich von Spielhagen, 1829–1911), parašęs tokio pat pavadinimo romaną (1869).

Tarp dangaus ir žemės apie neaiškią ar dviprasmišką kieno nors padėtį, situaciją ir būtinybę ją keisti. Posakis atėjo iš Senojo Testamento, iš epizodo apie Dovydo priešininko Absalomo mirtį: „Absalomas netikėtai susidūrė su Dovydo šalininkais. Absalomas jojo ant savo mulo, ir jo mulas palindo po didžiulio ąžuolo šakų raizginiu. Jo galva įkliuvo į ąžuolą, jis likosi kaboti tarp dangaus ir žemės, o mulas, ant kurio jis sėdėjo, nuėjo sau“. Taip bejėgiškai kabantį Absalomą jo priešai netrukus nužudė.

Taip praeina pasaulio šlovė (lot. Sic transit gloria mundi) a) apie nuverstą valdovą, didelį viršininką ar posto netekusį garbėtrošką; b) žodžiai, sakomi įšventinamajam naujajam popiežiui, ceremonijos metu triskart sudeginamas pakulų kuokštelis ir pasakoma: Pater sancti, sic transit gloria mundi, šitaip primenant, kokią menką reikšmę turi valdžios postas žemėje ir kad pats popiežius esąs mirtingas žmogus. Ritualas atsiradęs 1402 m. Tačiau posakį išpopuliarino vokiečio vienuolio Tomo Kempiečio (Thomas a Kempis, 1380–1471) išleista knyga „Sekimas Kristumi“, kur sušunkama: O quam cito transit gloria mundi! ‘o kaip greitai praeina pasaulio šlovė!’.

Tadas Blinda – kovotojas už teisingumą ar socialinę lygybę. T. Blinda (1846–1877) – žemaičių plėšikų vadas, romantizuotas literatūrinis personažas, pažįstamas iš G. Landsbergio-Žemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto lygintojas“ (1907), taip pat iš 1973 m. sukurto 4 serijų Lietuvos filmo. Taip pat žr. Svieto lygintojas.

Šventa karvė – apie žmogų, kurio negalima kritikuoti, varžyti laisvės ir pan. Posakis kilęs iš indų papročio garbinti karves (nes jose įsikūnijęs dievas Višnu). Indijoje karvės nevaržomai vaikštančios miestų gatvėmis, joms leidžiama gulėti ant kelio važiuojamosios dalies ir pan.

Šokti pagal kieno nors dūdelę – aklai paklusti kito valiai, būti valdomam. Posakis kilęs iš sen. graikų rašytojo Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Žvejys fleitininkas“, kurioje pasakojama, kaip žvejys, mokėjęs groti fleita, sykį pamėginęs grojimu išvilioti į krantą žuvis. Kai jam tai nepavykę, žvejys užmetęs tinklą ir ištraukęs jį pilną spurdančių žuvų. Žiūrėdamas į jas, žvejys pasakęs: „Ak jūs, kvaili sutvėrimai! Kai jums grojau, jūs nešokot, o dabar, kai aš lioviausi, jūs tai linksmai darote“. Šis ezopinis motyvas pasikartoja ir Naujajame Testamente: „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: ‘Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs nerypavote…’“.