Žemaitiškos mįslės. Žemaičių liaudies mįslės.
- Alus be putos, pyrags be plutos, pana be vainiko. (Kunigas)
- Kas prie visokio pritinka? (Vardas)
- Tur šiaudus – neėd, tur kojas – neina, tur plunksnas – nelek, dūšią tur, tik ne visados. (Lova)
- Du šuniu rejas, balti kraujai bėga. (Girnos)
- Atlėkė be sparnų, nutūpė be šakų, atėjo sena boba – suėdė be dantų. (Sniegas)
- Negyvs gyvą velka. (Šukos, tinklas)
- Stov kerčioj pasipūtęs, prikišk pirštą – lek per lauką kaip padūkęs. (Šautuvas)
- Dids pats pirty, o barzda lauke. (Česnaks)
- Daili panikė visą svietą aprėdo. (Adata)
- Aukšta, tęva (plona) panelė, marškiniai anty. (Žvakė)
- Aukšta, tęva panelė, po nosimi – burbulas, po subine – kurkulas. (Svirtis)
- Sužvingo žvingalas ant aukšto kalno, sidabra galva, kanapių uodega. (Varpas)
- Tievs – tutlys, motina – pažarė, duktė – poslūžė, sūnus – strubulis. (Pečius, ugnis, pečšluostė, pečkurys)
- 6 margiai, 12 marinų sver ant vienos subinės Kotrynos. (Tekinis)
- Kunigo pautai riebaluoti. (Samtis)
- Šį durst, tį durst – čiupt už bobos bambos. (Klembariai)
- Kelk koją per koją, kišk dešrą, kur žioja. (Audimo staklėse)
- Stovi merga su cnatu, atėjo bernas su knatu, inkišo knatų, pagadino cnatų. (Intrina ir raktas)
- Tėvs vos gimęs, o sūnus pražilęs. (Dūmai)
- Maža maža kamarėlė, pilna kultuvėlių, o po slenksčiu – raudons šunelis. (Dantys)
- Suvarkšliots, sukarkšliots, lauko gale pastatyts. (Žombis)
- Du galu ir galelis. (Šakė)
- Miške augęs, miške lapojęs, namopi parėjęs šventā pastovėjęs. (Medinės šventuolėlės)
- Lops ant lopo – adatos nė dūrio. (Kopūstas)
- Kas ant svieto visų riebesnis? (Žemė)
- Kas ant svieto visų greitesnis? (Mįslės)
- Kas ant svieto visų turtingesnis? (Žemė)
- Pikšt pokšt ant lentos, kibur vibur ant tvoros. (Velėjimai)
- Mietą dūrė – skylę nešinas pabėgo. (Šiko)
Palikite komentarą