Mįslės apie daiktus. Juokingos mįslės. Linksmos mįslės.
- Atlėkė paukštis be sparnų, įkando žmogui be dantų. (Kulka)
- Ant aukso krėslo juodas velnias sėdi. (Ugnis ir katilas)
- Apskritas, pailgas, visiems reikalingas. (Pinigas)
- Aukštas ponaitis žemai galvą lenkia. (Svirtis)
- Aukšta panelė, žalia suknelė, per vidurį susijuosus po trobą šokinėja. (Šluota)
- Atbėgo kipšytis užrietęs nosytę. (Rogės)
- Aštradantė paukštė po mišką šniaukštė. (Dalgis)
- Ant miško siūlų tinklas. (Kepurė)
- Aplink vyrų eilė, o vidury – tyrė. (Duonkubilis)
- A ir B atsisėdo palubėj. A nupuolė, B prapuolė, kas dar liko palubėj? (Ir)
- Ant medinio tilto čičirikai šoka. (Rėtis)
- Ant aukšto kalno be liežuvio bliauna. (Varpas)
- Aš vandenį greitai varau ir miltus valau, esu iš medžio dirbtas, o koks man vardas skirtas? (Rėtis)
- Ant medinės uolos juodi krūmai želia. (Šepetys)
- Balta višta pastogėje tupi. (Sūris džiūsta)
- Baltos pievos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. (Knygos)
- Be akių, o neregius vedžioja. (Lazda)
- Be rankų, be kojų raitas jodinėja. (Balnas)
- Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka. (Vaško žvakė)
- Be dūšios, be kvapo, o teisybę sako. (Laikrodis)
- Be dūšios, be kvapo, o daug naujo pasako. (Laikrodis)
- Be arklių, o prieš kalną lipa. (Automobiliai)
- Be pradžios, be pabaigos, bet ne Dievas. (Ratas)
- Be vėjo, be šilumos, o greitai džiovina. (Sugeriamas popierius)
- Cingu lingu ant aukšto kalno sidabrinė galva, kanapinė uodega. (Varpas)
- Dešimt vyrų traukia lyną į išdžiūvusį alksnyną. (Verpia)
- Du bėga, du gena. (Ratai)
- Du galai ir galas. (Šakės)
- Du galai aštriai nusmailinti ir abu į žiedus nudailinti. (Žirklės)
- Dieną žiopsau, naktį laikau už apykaklės. (Gembė)
- Dieną pilna, naktį tuščia. (Kojinė)
- Dieną gyvus nešioja, naktį krosnį daboja. (Batai)
- Du geria tyrą, du sudrumstą vandenį. (Ratai)
- Dieną kaulus nešioja, o naktį žiopso. (Batai)
- Dieną ir naktį išplėtęs akis žiūri. (Langas)
- Du zuikučiai pjaunasi, balti kraujai bėga. (Girnos)
- Du galai, du žiedai, o vidury vinis. (Žirklės)
- Du kurmiai žemę verčia. (Arklas)
- Didelis paukštis storu balsu kurkia. (Lėktuvas)
- Du tekiniai tekėniuoja, gyvybę ant savęs nešioja, bet ne visuomet. (Dviratis)
- Dvi galvos, dvi rankos, šešios kojos, o eina keturiom. (Raitelis joja)
- Dešimt vyrų traukia lyną aplink klojimą. (Diržą juosiasi)
- Dieną kaip lankas, naktį kaip žaltys. (Diržas)
- Du broliai pakarti eina vandens atsigerti. (Kibirai su naščiais)
- Dvi sesutės grietinę laižo. (Rogių pavažos)
- Daug vaikų rankomis susikibę. (Tvora)
- Du kerdžiai daug avių gano. (Skaito knygą)
- Dieną naktį bėga, niekur neišbėga. (Laikas)
- Du apvalūs, vienas ilgas, visoms boboms reikalingas. (Žirklės)
- Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nečeža. (Šešėlis)
- Esu tarp medžių, rodau viską, pats nieko nematau. (Langas)
- Eina meška sulopyta, visu keliu maurodama. (Armonika)
- Ėda sveikais, spjaudo pelenais. (Girnos)
- Čigonas pirkioje, kojos gatvėje. (Balkis)
- Čiulba ulba vyturiukas, tiktai kiauras jo pilvukas. (Varpelis)
- Čia brūkšt, ten brūkšt – abu galai lygūs. (Kočėlas)
- Geležies gabalėlis, o visus sulaiko. (Raktas)
- Geležinė kumelaitė, kanapinė uodegaitė. (Adata su siūlu)
- Girioj kirstas, mieste pirktas, parėjęs namo – verkia. (Smuikas)
- Gaidys ant aukštos laktos, uodega žemėje. (Varpas)
- Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kiškutis šokinėja. (Audžia)
- Galva žemės nesiekia, o kojos stogą remia. (Ledo varveklis)
- Greit sutirpsta, bet dar greičiau sušąla. (Vaškas)
- Gyvas būdamas miške siūbavau, numiręs padus bučiavau. (Grindų lenta)
- Gyvas būdamas virves laikiau, numiręs – šunis šaukiau. (Jaučio ragas)
- Galva medinė, plaukai auksiniai. (Malkos ir ugnis)
- Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per lauką žvangėdamas. (Dalgis)
- Ilganosis, ilgakaklis žydui barzdą peša. (Kablys šieną peša)
- Iš penkių atėmiau penkis ir liko penki. (Pirštinė)
- Iš medžio padaryta, prie lūpų prilipdyta, verkia ir juokiasi. (Švilpynė)
- Išilgai koja, skersai koja, aukštyn koja, žemyn koja ir jokių kampų neturi. (Batas)
- Įnešu glėbiu, neišvežu net vežimu. (Malkos ir dūmai)
- Į mišką eina, namo žiūri. Į namus eina, miškan žiūri. (Kirvis)
- Jautis eina gerti, o pilvą namie palieka. (Pagalvės užvalkalas)
- Juoda lydeka nėrė, žalią girią pakėlė. (Dalgis)
- Juodas katinas už ausų pakartas. (Katilas)
- Juodas kiksas rausvas gipsas, greitai daro, tuoj atšąla. (Kalvėje kala geležį)
- Kabo kabutis tupi tuputis jei kabutis ne kabėtų tai tuputis netupėtų (Kabutis dešra , o tuputis katinas)
- Kai atima – aš didesnė, kai prideda – aš mažesnė. (Duobė)
- Kai žiūriu – visi juda, kai užsimerkiu – visi nutyla. (Lempa)
- Kai negyvas nusivelka, tai gyvas apsivelka. (Kailiniai)
- Kad ne kybės, kad ne kabės – dangus sugriūtų. (Stogas)
- Kad atsikeltų – dangų paremtų, kad prakalbėtų – daug pasakytų, kad rankas turėtų – vagį sugautų. (Kelias)
- Kai žemėje buvau, visi mindė, kai iš žemės išėjau – kietu akmeniu pavirtau, kai su draugais susiėjau – ugnyje degiau. (Plyta)
- Karvelis burkuoja, o žvirbliai klausosi. (Mokytojas ir mokiniai)
- Kas dirba – tam nereikia, kas perka – nesinaudoja, kam reikia – tas nieko nežino. (Karstas)
- Ką tik pamato, pats tuo pavirsta. (Veidrodis)
- Keturios panelės po vienu stogu stovi. (Stalas)
- Karvės raudonos, juoda įlėkė ir visas išvaikė. (Žarijos ir žarsteklis)
- Katės uodega per jūrą pertiesta. (Kibiro lankas)
- Kepurė šiaudinė, akys stiklinės, liemuo medinis, kojos akmeninės. (Troba)
- Keturi arkliukai tvartely stovi, o penktas aplink bėgioja. (Virbalai)
- Keturkojis vietoj stovi, o visus maitina. (Stalas)
- Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas. (Malūnas)
- Keturi balandžiai lėkdami vandenį geria: du švarų, du sudrumstą. (Vežimo ratai)
- Kiaulė švino, uodega lino. (Adata su siūlu)
- Kieme joja, bet šunes neloja. (Svirtis)
- Kitus muša, o pati rėkia. (Kuliamoji mašina)
- Kiemui nusilenkia, laukams užpakalį rodo. (Svirtis)
- Kruta ir kruta, braška ir braška, žiemą ir vasarą baltą sniegą kapsto. (Malūnas)
- Kur kiškis atsitupia, palieka juodą žemę. (Puodas)
- Kur buvus nebuvus žmogų už plaukų griebia. (Kepurė)
- Kur šuo tupėjo, ten skylė liko. (Grąžtas)
- Kumeliukas ant aukšto kalno žvengia. (Varpas)
- Laiba panelė toli nuspjauna. (Šautuvas)
- Laiba panelė po trobą bėgioja ir kampe apsistoja. (Šluota)
- Laigė laigė po lygius dirvonus, namo grįžus ant tvoros grobus pakorė. (Tinklas)
- Liesa mergelė karšta ugnim spjaudosi. (Šautuvas)
- Linguoja, linguoja, atėjęs pirkion po suolu lenda. (Kirvis)
- Močia vos gimus, o sūnus jau žilas. (Ugnis ir dūmai)
- Miške gimęs, miške augęs į burną lenda. (Medinis šaukštas)
- Maža panelė, o visus žmones rengia. (Adata)
- Mažas paukštelis po svietą lakioja ir žinias nešioja. (Laiškas)
- Martyno nosis riebaluota. (Samtis)
- Mažiukas kupriukas geriausias sargiukas. (Raktas)
- Medinės kojos, geležinės juostos, lentiniai šonkauliai, skurlinė galva. (Duonkubilis su tešla)
- Miške gimus, miške augus, parėjus namo murzius prausia. (Kultuvė)
- Mažas mažas arkliukas, visų jojamas, niekieno nešeriamas. (Slenkstis)
- Mažam tvertely raudoni paršeliai vartosi. (Žarijos)
- Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo batais avi. (Kurpalis)
- Medžio liemuo, plieno koja, juodos dėmės, kur tik stoja. (Rašomoji plunksna)
- Motina druktė, duktė raudonė, sūnus drąsuolis į dangų pasikėlė. (Krosnis, ugnis, dūmai)
- Miške gimęs, miške augęs, upėn puolęs, žmones kiloja. (Lieptas)
- Mažas traukinėlis, karštas kaminėlis, kur pravažiuoja, ten lygu pasidaro. (Lygintuvas)
- Mažas namelis pastatytas, žiemą vasarą atidarytas. (Inkilas)
- Mažutės avelės, penkios kojelės. (Pirštinė)
- Miške gimė ir klestėjo, namo parėjęs žmones glamonėjo. (Lova)
- Mažas bernelis kai supyksta, tuoj pranyksta. (Degtukas)
- Medžio liemuo, geležies juosmuo, vidury ežeras. (Statinė)
- Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo šeimininkauja. (Samtis)
- Mes keturi broliai; kol vienas apsirengia, keturi nusirengia. (Virbalai)
- Marga paukštytė visą pasaulį aplaksto. (Laiškas)
- Naktį troboj kabo, dieną laukus skabo. (Dalgis)
- Nors naujas, bet skylėtas. (Sietas)
- Nevalgo, negeria, o gyvas. (Laikrodis)
- Nieko neskauda, o stena. (Skola)
- Naktį riesi, dieną riesi, Dievo diržo nesuriesi. (Kelias)
- Nevalgo, bet ir nemiršta, visuomet dirba, bet nieko nepadaro. (Laikrodis)
- Nevalgomas daiktas, o visi valgo. (Druska)
- Nors iš namų išvyti, bet aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi. (Stogo šiaudai)
- Neverpta, neausta, o drobulė. (Voratinklis)
- Nei Dievo tvertas, nei žmogaus dirbtas, o yra. (Plyšys sienoje)
- Neėda, neloja, bet namus daboja. (Spyna)
- Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulkės rūksta. (Rėtis)
- Neturiu gyvybės, bet garsiai kalbu; turiu ausis, bet negirdžiu, neturiu burnos, bet liežuvis tabaluoja. (Varpas)
- Niekuo nekaltas, o labai mušamas. (Sviedinys)
- Penki stumia, penki traukia, vienas lenda. (Adata)
- Penki vartai, vienos durys. (Pirštinės)
- Po variniu tiltu raudona antytė maudosi. (Krosnis ir ugnis)
- Panelė nuoga, o marškiniai už ančio. (Žvakė)
- Po apačia žaibuoja, viršuj kunkuliuoja. (Puodas verda)
- Palyžt – pataukšt. (Šaukštas)
- Pats joja, o kojos už ausų. (Akiniai)
- Pykšt pokšt ant lentos, kybur vybur ant tvoros. (Skalbiniai)
- Ponia gryčioje, prijuostė ulyčioje. (Balkis)
- Pilna pieva veršiaakių. (Šakos lentoje)
- Paukštė po lapais šniaukštė. (Dalgis)
- Plieno plūgas aria šviesiam lauke, juodas vagas klodamas. (Plunksna rašo)
- Pernai žirgas šokinėjo, šiemet pėdos žymios. (Laužavietė)
- Piemenėlis su uodega ant galvos. (Botagas)
- Pakulinis vaikas, taukų sermėga, aukso kepurė. (Žvakė)
- Po geležiniu tiltu pliumpė pliumpena. (Puodas ir ugnis)
- Platus, išduobtas, ilgas ir siauras, kasdien prie stalo įkyriai braunas. (Šaukštas)
- Prieš dangų kėtojas, prieš žemę kloniojas. (Vėjo malūnas)
- Pats aklas, o kitiems kelią rodo. (Stulpas)
- Pasakysiu teisybę, jei turi grožybę. (Veidrodis)
- Raudonas juodą laižo. (Ugnis ir katilas)
- Rudas gudas, krentantis žemyn. (Šūdas)
- Reti šonai, tankūs plaukai. (Medinė troba su šiaudų stogu)
- Retaplaukis, smailaūsis visus laukus apšokinėja. (Akėčios)
- Sudžiūvėlė, sukepėlė nei pati valgo, nei kitam duoda. (Spyna)
- Senas senelis sėdi ant kalnelio ir rūko pypkelę. (Kamienas)
- Susiūtas, bet ne drabužis, su lapais, bet ne medis, ne žmogus, o viską pasako. (Knyga)
- Susirietus senelė visą lauką aplaksto. (Žagrė)
- Stovi panelė prie durų, kas eina – tam ranką paduoda. (Durų rankena)
- Stiklinis žmogelis, geležinė kepurėlė, o ant jos ugnelė dega. (Lempa)
- Senas senelis visiems kojas bučiuoja. (Slenkstis)
- Sukas rina katarina, penki peša, du žibina. (Verpia)
- Senas senelis kuprotas, jėgom bagotas, kiek jis paneša – nei šimtas arklių nepaveža. (Tiltas)
- Stumbus rumbus aukso ragas, tame rage saulė teka. (Pypkė)
- Sudeda riekėmis, išima kalną trupiniais. (Malkos ir pelenai)
- Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesulaikomas. (Ugnis ir dūmai)
- Stovi kampe priputęs, lekia lauku kaip pasiutęs. (Šautuvas ir kulka)
- Siela iš siūlų, galva iš ugnies, o kūnas dar bininkėlių sunešiotas. (Žvakė)
- Sena bobutė iš savo malonės apdengia viso pasaulio žmones. (Adata)
- Sudriskus paklodė po lauką laksto. (Akėčios)
- Stiklinis puodas, jame vanduo juodas, kai pasemi – kalba. (Rašalinė)
- Šikšninis kluonas, geležinė spyna. (Diržas)
- Šilinė kumelė balinį šieną ėda. (Rąstai ir samanos)
- Šarka linų lauke braido. (Žirklės kerpa)
- Šeškas trumpulis juosta susijuosęs guli. (Žagarų ryšulėlis)
- Šmaukštė paukštė per laukus lėkė, jos uodega rėkė. (Kulka)
- Šviesus vabaliukas po žemę lando. (Žagrė)
- Šviesoje miega, tamsoje viską rodo. (Lempa)
- Šėmas jautis dangų laižo. (Dūmai)
- Šulinys be dugno. (Žiedas)
- Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta. (Namas)
- Tiltas, ant to tilto ežeras, po tą ežerą ančiukai nardo. (Stalas, lėkštė, šaukštai)
- Tupėjo penkios varnos ant medžio. Atėjo medžiotojas, dvi nušovė. Kiek liko varnų? (Nei vienos, likusios nuskrido)
- Tupi kampe tupinys, neišvežtų net arklys. (Krosnis)
- Turi sparnus, bet nelaksto. (Vėjo malūnas)
- Turi šiaudų – neėda, turi kojas – nevaikšto, turi plunksnas – nelekia. (Lova)
- Tarno nosis taukuota. (Apledėjusi svirtis)
- Tvirtas bernas, susisukę kelnės. (Grąžtas)
- Tuturs kepers, nelėk – pavysiu. (Akėčios)
- Trumpa, stora moterytė trim juostom susijuosus. (Statinė)
- Tupi kampe kupetys, mergužėlių rūpestys. (Žlugtas)
- Trys dešimtys kulia, o vienas varto. (Dantys ir liežuvis)
- Už arklį didesnis, už šunį mažesnis. (Balnas)
- Visi joja, niekas nepašeria. (Slenkstis)
- Vilko gerklė lepšiu užkišta. (Krosnies dangtis)
- Valaidė laidė, žolelę graibė, parėjęs namo ant vartų pasikorė. (Grėblys)
- Važiuoja rožytė užrietus nosytę; nei važiovėžių, nei arklio pėdų. (Valtis plaukia)
- Vienas linkt, kitas lyžt, retadantis grybšt ir grybšt. (Šienpjovys, dalgis, grėblys)
- Vienas bėga, vienas veja. (Dviratis)
- Vienas atsistojęs, kitas išsižiojęs mosuoja ir į priekį svaido. (Grūdus vėto)
- Vandeny gimus, vandens bijo. (Druska)
- Vienas vyras daug galvų turi. (Šiaudų kūlys)
- Vienas sako: aš žiemą pailsiu; antras sako: aš vasarą pailsiu; o trečias sako: man vis tiek. (Ratai, rogės, pavalkai)
- Vėlaidė laigė, žolę graibė, parėjus namo kluone pasikorė. (Grėblys)
- Viršuj skylė ir apačioj skylė, aplink vanduo, vidury ugnis. (Virdulys)
- Visas medžio, o galva geležies. (Plaktukas)
- Vūtų vatų daržinėj ant ratų. (Vadelės)
- Važiu žmogus važinėja, paskui šuva bėginėja. Anei važio vėžių, anei šuns pėdų. (Valtis plaukia)
- Visas miškas lygus, dvi pušys aukštesnės. (Kubilas)
- Viena pelė, dvi uodegos. (Vyža)
- Višta nupešta, po stogu pakišta. (Kultuvė)
- Vytė vatė susirangė kaip gyvatė; prašė siūlo uodegai užrišti. (Dešra)
- Vienas galas linguoja, kitas sukasi ir lapatuoja. (Spragilas)
- Žiemą brolis, vasarą molis. (Krosnis)
- Žirgas stalde, o uodega lauke. (Kardas)
- Žvengia žirgelis akmenėliu valomas. (Dalgį pusto)
Labai geros mįslės ačiū.
Labai geros mįslės! Ačiū Jums!
P.S. į visas atsakymus jau žinojau, bet vistiek geros mįslės