|
Nepalik manęs,
Per lietų ir per speigą,
Visus kelius nueisim
Su Tavim kartu…
Gal Tu ne angelas,
Bet aš Tavim tikiu…
Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi jis čia pat – greta,
Tik sunku nuo skausmo ji atskirti.
Ir sunku atsisakyti to,
Ko galbut iš viso neturėjai-
Pakartok dar sykį, pakartok,
Kaip mane mylėjai – nemylėjai…
Meilė dažnai kelia stiprią baimę,
Nes verčia žengti žingsnį pirmyn,
Reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs,
Pasitikėti kitu ir jam aukotis.
Teks sumokėti už kiekvieną neištartą žodį,
Už neįkūnytas glamones ir sutryptas svajas.
Reikės atsiskaityti už baimingumą, jausmų šykštumą,
Kurie kliudė mylėti.
Už atsainumą ir puikybę,
Kurie slopino polėkius.
Teks atsakyti už negimusius bučinius,
Už gerklėje užgniaužtas ašaras,
Už neišreikštą aistrą ir netesėtus pažadus,
Už iššvaistytą laiką…
Dovanok tūkstantį bučinių,
Paskui šimtą, paskui dar tūkstantį,
Paskui dar šimtą, po to tūkstantį,
Paskui šimtą…
Kai bučinių bus daug daug tūkstančių,
Mes sumaišysime jų skaičių, kad nieko nežinotume
Ir kad nė vienas pavyduolis nežiūrėtų į mus pikta akimi,
Sužinojęs, jog mudu tiek sykių bučiavomės.
Su baltom pūkinėm šlepetėm…
Su per žemę šluojančia barzda…
Tau nykštukas sapną neša…
Ir bučiuką nuo manęs…
Šis žmogus vertas susimastymo…
Nesakau, kad nerealus, juk mes visi realūs…
Nesakau, kad fainas, per banalu..
Bet galiu pasakyti, kad tokių žmonių kaip jis randama retai…
Nesakau, kad neklystantis – klysti žmogiška…
Nesakau, kad ypatingas, nes ypatingi mes visi…
Bet pažiūrėjus šiam žmogui į akis matosi,
Kad jis kupinas gerumo ir supratimo…
Nesakau kad angelas, bet vertas jo vardo!..
Sakoma, reikalinga 1 minutė,
Kad išskirtum žmogų iš aplinkos,
1 valanda, kad įvertintum jo nuopelnus,
1 diena, kad pamiltum,
Bet reikalingas visas gyvenimas, kad užmirstum…
Myliu Tave!
Kaip žemė myli saulę…
Dievinu Tave!
Kaip žemė dievina lietų…
Ilgiuos Taves.
Kaip žmogus ilgisi žmogaus…
Man trūksta Tavęs,
Kaip kartais trūksta oro…
Pasiilgstu Tavu akių,
Kaip ir Tavo žvilgsnio…
Tos šilumos, kurią vis jaučiu,
Šalia būdama… :*
Pabudau tada, kai norėjau miegot…
Pamilai tada, kai pradėjau nekęst…
Palietei tada, kai mažiausiai to tikėjaus…
Pradėjau jaust šilumą, kai buvau atšalus…
Ir tik pabučiavai tada, kai to nenorėjau…
Kas yra meilė?
Bučiniai, vaikščiojimas susikibus už rankų
Ar įmantriausi meilės žodžiai. Galbūt…
Bet jeigu tai yra meilė, tai kas tada yra žinojimas,
Kad mylimo žmogaus glėbyje esi saugiausias pasaulyje?
Ką tada reiškia tas keistas jausmas prabudus ryte
Šalia savęs pamatyti mylimo žmogaus veidą ir suprasti,
Kad dėl jo laimės ar šypsenos gali nuversti kalnus?
Ir vis dėl to kas yra meilė?
Pasivaikščiojimas dviese jūros pakrante leidžiantis saulei,
Romantiška vakarienė, ar pirmasis bučinys… Galbūt…
Tulpės gražiai žydi,
Rožės dar gražiau…
Draugai tave myli,
O aš dar labiau…
Jeigu myli tik dėl grožio,
Tai geriau mylėki ožį.
Ožys turi du ragus,
Ir yra labai gražus.
Mylėk tą, kuris myli,
Nežiūrėk, ar veidas gražus.
Gražiame veide rasi gėlę,
Bet širdy tik gylius…
Nepalik, prašau, manęs,
Tik dabar aš suprantu,
Jog pasauly be Tavęs,
Man bus liūdna ir nyku!
Tyli naktis, laisva mintis
Sparnais svajonės ateis.
Gyvenk linksmai, mylėk karštai
Ir viskas bus OK…
|
|