Žiemos šventės | Sveikinimai.lt

Tarptautinė civilinės aviacijos diena

Jungtinių Tautų Organizacija 1996 m. gruodžio 7 d. paskelbė Tarptautine civilinės aviacijos diena. Ši diena skirta pasidžiaugti aviacijos laimėjimais.

Šv. Mikalojus (Arklių diena)

Gruodžio 6 dieną minima Arklių diena. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi Šv. Floras ir Šv. Lauras. Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą

Tarptautinę savanorių už ekonominę ir socialinę plėtrą dieną Jungtinių Tautų Organizacija pasiūlė minėti 1985 m. gruodžio 5d. Ši diena skirta supažindinti visuomenę su savanorių tarnybomis ir skatinti žmonių norą įvairiose srityse pasiūlyti savo paslaugas – ir savo šalyje, ir užsienyje.

Šv. Barbora

Gruodžio 4-oji – Šv. Barboros varduvės. Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t.y., per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų.

Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Gruodžio 3-oji – neįgaliųjų žmonių diena. 1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje.

Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Gruodžio 2 d. minima Tarptautinė vergovės panaikinimo diena. Tarptautinė vergovės panaikinimo diena skirta ne tik praeities atminčiai, bet ir dabarties problemoms. Šiuolaikinės vergovės formos yra įvairios. Viena iš jų yra vaikų naudojimas kariniuose konfliktuose, įvairių grupuočių narių paslaugoms, nuo maisto gaminimo iki seksualinių.

Pasaulinė AIDS diena

Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Pasaulinė AIDS diena minima nuo 1988 m. Įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimui, nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija tarp medikų ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną.

Estijos Nepriklausomybės diena

1918 m. vasario 24 d. Estija pasiskelbė esanti nepriklausoma valstybė. Savo valstybingumą estams, kaip ir lietuviams, teko ginti ginkluotose kovose.

Šv. Motiejus (Vieversio diena)

Su Vasario 24 diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones.

Nusikaltimų aukų rėmimo diena

1990 m. vasario 22 d. Anglijoje buvo paskelbta nusikaltimų aukų chartija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama paremti tuos, kurie nukentėję.

Tarptautinė gido diena

Vasario 21 d. švenčiama Tarptautinė gido diena. Šią dieną įvertinamas kelionių vadovų darbas, jiems steigiamos premijos. Pasaulio turizmo gidų asociacijos federacija 1990 m. nusprendė švęsti Tarptautinę gido dieną kasmet. Lietuvoje Tarptautinė gido diena švenčiama nuo 2003 m.

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

Šv. Valentinas (Valentino diena)

Vasario 14 d. švenčiama Valentino diena. Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs mylimiesiems. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II-asis siekė suburti kuo didesnę kariuomenę ir netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis. Vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčiųjų žmonių išpažintis ir prašymus slapčia juos sutuokti ir už tai buvo nuteistas mirties bausme (vasario 14 dieną). Vasario 14-osios šventė gali būti siejama ir su senąja Romos švente – Luperkalijomis (pavasario ir meilės švente).

Pelenų diena

Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“. Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo – namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena laikoma ir pirmąja pavasario diena, mat Užgavėnių metu būna išvaroma žiema. Nuo šios dienos prasideda gavėnios periodas, kai negalima valgyti mėsos. Jis trunka iki pat Velykų.

Tą dieną žemdirbiai nesikeldavo anksti, laukdavo, kol išauš ir užtekės saulė t.y. keldavosi kaip pavasarį. Pelenų dieną senovėje apeigas atlikdavo prie namų židinio, kur buvo garbinama namų židinio ugnis dievybė Gabija, jos garbei buvo kepama duona, kad namus saugotų nuo gaisro, o po to pelenais barstydavo dirvas, gyvulius, žmones ir t.t.

Sveikinimai.lt

Kategorijos