|
Viską: meilę, kūdikio juoką,
Pirmą jo žingsnį ir šventinę duoną,
Tiek daug patyrę dienų nuostabių,
Braukiate ašarą laimės kartu.
Viską: nerimą, skausmą ir kančią,
Vargą, rūpesčius, bėdą, nelaimę,
Lyg sunkų kalną įveikę abu
Sėdit laimingi ir žvalūs kartu.
Šitokį kelią abu nukeliavę,
Džiaukitės derliumi savo rudens.
Ir tegu pavyzdžiu jūsų pasekę,
Vaikai ir anūkai laimingai gyvens.
Palinkėčiau meilės,
Bet ji ir taip gyvena jūsų širdyse.
Palinkėčiau laimės,
Bet ją kasdien sutinkat savo namuose.
Palinkėčiau ramybės,
Bet jos pati iš jūsų skolinuos dažnai.
Palinkėčiau kantrybės,
Bet kantresnių už jus neteko jau sutikt seniai.
Tad palinkėsiu daug dienų,
Gražių, saulėtų ir šviesių.
Pavasaris, ruduo – jūs visada drauge,
Žiema ar vasara – jūs visada šalia.
Ir šventės, ir draugai – jūs visada kartu,
Nelaimės ar vargai, petys petin abu.
Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu,
Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu.
Iš metų į metus gyvenimo keliu,
Važiuokit dar ilgai su meile ir džiaugsmu.
Jūs eikit kartu, tvirtai rankom sukibę,
Tas kelias viliojantis, ilgas, sunkus.
Ir veskitės pagarbą, meilę, kantrybę,
Per rytą ir vakarą – ilgus metus.
Pabūkim greta, kaip medžiai
Supynę rankas, kaip šakas.
Viršunėm bežvelgiantys šiandien,
Naktim į šviesiąsias žvaigždes.
Pabūkim arti, kaip laivai du
Prieš plaukiant į jūrą neramią,
Du žmonės, maži du taškeliai
Didžiąjam būties okeane.
Pabūkime lemčiai dėkingi
Už šitą akimirką šviesią.
Pabūkim, kol lemta mums būti
Pabūkim, kol gera mums dviese.
(po penkerių bendro gyvenimo metų)
Lietuviškų miškų didingas medis
Palinkęs tarsi melstųsi jis Jums.
Jėgų iš jo įgavę — dangun kelsis
Ir ąžuolų galia šeimoj nubus.
Turėti laimę — tai lyg auginti medį:
Vaikuos, šeimoj ir savyje —
Ir išugdyti ąžuolinę šerdį
Plačioj šakotoj gentyje.
Tad su Medinėmis šeimos vestuvėm —
Tvirtom lyg miškas sutuoktuvėm!
Kaip gerai, kad nežinot vienatvės
Ir lietaus ašaroto prie gatvės…
Kaip gerai, kad per mėlyną dangų
Ėjot Jūs pasiėmę už rankų.
Kaip gerai, kad šeima amžinoji
Pikto blogio kitų nekartojo,
O tik skrido svajonių padangėm
Ir draugai namų slenkstį šį lankė.
Kaip gerai, kad šiandieną abu
Tarp vaikų, tarp draugų, giminių!
Seniai baltos gulbės išskrido,
Numesdamos plunksnas kelias…
Priminę vestuvinį rytą,
Pakilo aukštyn į žvaigždes.
Po mažą gulbelės plunksnelę
Jūs rinkote laimę abu.
Po vieną kadaise gyvenę
Suradote laimę kartu.
(po 50-ies bendro gyvenimo metų)
Auksasmiltė žemė lenkias Jūsų kojoms,
Gintarinėm rankom gaubia Lietuva,
O svečiai už stalo su daina linguoja,
Šventą duoną raiko artimų šeima.
Aukso gijom pintas Jūsų šeimos kelias,
Iš gausybės rago liejasi darna…
Priesaikų tesėję — džiuginkit mus meile,
Nes tikroji laimė — Meilė amžina!
(po 50-ies bendro gyvenimo metų)
Auksinis meilės ruduo jau atėjo
Prabėgusių metų kraičius suskaičiuot.
Tas jausmas, kai nuolat dvi širdys ilgėjos,
Subrendo lyg grūdas laiminguos vaikuos.
Auksinėm juostom Jums širdis surisim,
Išpuošime keturis namo kampus,
Surasim melagį, — tą buvusį piršlį,
Ir gerajai svočiai atkelsim vartus.
Auksinės vestuvės!.. Ši laimė aplanko
Tik tuos, kur gyvenime buvo kartu.
Už negandų kančią, už begalę vargo
Lemtis dovanojo Jums meilę vaikų.
Auksinėm karūnom mes Judu papuošim —
Karališką šventę dangus vainikuos —
Tenuskamba džiaugsmas bažnyčių varpuos!
(po 50-ies bendro gyvenimo metų)
Daug jau nuotakų gulbėmis skrido per Jūs namų slenkstį:
Ir dukra, ir anūkė, ir geroji marti.
Mes — suaugę vaikai — Jums atėjom žemai nusilenkti
Ir primint, kaip tekėjai, Mamyte, pati.
Mūsų amžius byloja, jog pusšimtis metų praėjo
Kai, Tėveli, Tu Mamą tik mums išrinkai…
Ar svajojot kadais, kad auksinis ateis Jubiliejus
Ir šią santuoką laimins vaikai.
Jums auksinį saulėlydį pilam ant santuokos kelio,
Šilko juostom apjuosę bučiuojam rankas.
Dievo Dvasios palaimą išmeldę suklumpam ant kelių,
Jums surinkę lietuviškų pievų gėles.
Debesų švelnumas neprilygsta jausmui
Patirtam kartu gyvenime bendram.
Neprilygsta aistrai skrydis paukščio,
Nes patirti duota tai ne kiekvienam.
Kur galėtum rasti dangų savo sielai,
Jei ne Jūsų tyros laimės namuose.
Kur galėtum pasislėpti vienai dienai,
Jeigu ne pas Jus — laimingų širdyse.
Gera mums pajusti Jūsų šeimos laimę
Ir žinot, kad vietos čia visiems užteks.
Dovaną priimkit — mūsų visų meilę —
Tegu Jūsų dangūs niekad neužtems.
(po 25-erių bendro gyvenimo metų)
Sidabrinėj karietoj praskriejo vestuvės,
Sidabrinis lietus išbučiavo rankas
Ir sidabro žiedais pažymėtos jungtuvės
Jūsų meile užliejo mūsų žemės lankas.
Nuostabus jubiliejus džiaugsmu liečia šeimą
Subrandinusią meilę anūkams mažiems.
Ir lai metai jaunystės taip greit nepraeina —
Pasidžiaugti dar leiskit Jūsų meile visiems.
Sidabrinis lietus tegu lyja už lango,
Tegu barsto Jums laimę sidabro lašais.
Tad sušokite Judu Jubiliejinį tango,
Apkabinkit viens kitą kaip jaunystės laikais.
|
|