Vasaros šventės | Sveikinimai.lt

Tarptautinė olimpinė diena

Kasmet birželio 23-ąją minima Tarptautinė olimpinė diena. Ši diena pasirinkta todėl, kad 1894 m. šią dieną buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas. Jo iniciatorius – Pjeras de Kubertenas, pasiūlęs atgaivinti Olimpines žaidynes.

Vasaros saulėgrįža

Birželio 22–ąją Žemėje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis metuose. Saulė pasiekia didžiausią aukštį. Bemaž savaitę saulė išbūna tame pačiame aukštyje. Tai vadinamasis vasarvidis. Vasarvidis nuo seno švenčiamas kartu su Rasų, o atėjus krikščionybės laikams – su Joninių švente.

Pasaulinė pabėgėlių diena

Birželio 20-oji buvo paskelbta Pasaulinė pabėgėlių diena. Ši diena sutampa ir su Afrikos pabėgėlių diena.

Pasaulinė kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena

1994 m. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 17-ąją Pasaulinė kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena. Šiais metais priimta kovos su sausromis konvencija. Diena skirta informuoti visuomenę apie sausros padarinius ir padėti kitoms tautoms kovoti su šia problema.

Okupacijos ir genocido diena

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. 1941 m. birželio mėnesį prasidėjo lietuvių trėmimas į Rusijos gilumą. Ištremta apie 132 000 žmonių, tremtyje žuvo apie 28 000. Tad birželio 15-oji, diena, kai Lietuva buvo okupuota, paskelbta Okupacijos ir genocido (masinio tautos naikinimo) diena.

Alytaus miesto diena

Birželio 15 d. Alytus švenčia savo gimtadienį. Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Jau 1387 metų dokumente jis vadinamas miesteliu. 1581 metais birželio 15 d. Steponas Batoras Alytui suteikė Magdeburgo teises, nuo tos akimirkos Alytus oficialiai tapo miestu.

Gedulo ir vilties diena

1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.

Tarptautinė blogerių diena

Birželio 14 d. yra minima Tarptautinė blogerių diena. „Blogeriu“ interneto žargonu vadinamas žmogus, rašantis „blogą“. „Blogas“ (iš anglų „blog“) – interneto puslapis, kuriame vienas nepriklausomas žmogus ar jų grupė dalijasi savo mintimis įvairiomis temomis ar tiesiog rašo savo dienoraštį. Tarptautinė blogerių diena – tarsi blogerių (tinklaraštininkų) profesinė šventė.

Šv. Antanas (Šienapjūtė)

Birželio 13 d. yra minima Šv. Antano diena. Šią dieną nuo senovės kaimuose prasidėdavo šienapjūtė. Buvo tikėta, kad nupjauta žolė gerai atželia, jeigu ji pjaunama per jauną mėnulį. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šienapjūtės šventė sutapatinta su Antano varduvėmis. Šv. Antanas vadinamas miesto, moterų, sužadėtinių globėju, jo pagalbos šaukiamasi ką nors pametus.

Pasaulinė aplinkos apsaugos diena

Birželio 5 d. yra minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Ši diena skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. 1972 m. birželio 5 d. Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, skirta aplinkos apsaugos problemoms aptarti, o vėliau sukurta JTO aplinkos apsaugos programa.

Tarptautinė agresijos prieš vaikus diena

Birželio 4 d. yra minima Tarptautinė agresijos prieš vaikus diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų, patiriančių smurtą ir agresiją, problemą.

Sąjūdžio diena

1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Sąjūdžio judėjimas. Tą dieną Vilniuje, Mokslų akademijos salėje įvyko Sąjūdžio susirinkimas. Sąjūdis buvo Lietuvos atgimimo variklis, jis paskatino 1990 m. kovo 11 d. paskelbti Lietuvos nepriklausomybę.

Tėvo diena

Pirmąjį birželio sekmadienį švenčiama Tėvo diena. Tėvo diena – šventė, kurioje švenčiama tėvystė.Šią dieną oficialiai pirmiausiai pradėjo švęsti JAV, kur tėvo diena švenčiama panašiai kaip ir motinos diena. Šį judėjimą tėvams pagerbti sukūrė 1910 m. Louisa Dodd.

Tarptautinė vaikų gynimo diena

Birželio 1-ąją švenčiama Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ši diena – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Tai pagrindinė sąlyga kuriant ir formuojant humanišką, teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę.

Sekminės

Sekminės – šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms.

Sekminių tradicijos ir papročiai

Senovės kultūroje sekminės siejamos su ganymo papročiais. Tą dieną piemenys puošdavo karves, o kerdžius – bulius beržų šakų vainikais. Pargynę namo vainikuotus gyvulius piemenys buvo vaišinami gyvulinės kilmės produktais – sūriu, pienu, kiaušiniais. Tokiose vaišėse dažniausiai vyraudavo skaičius septyni, jis turėjo atnešti žmogui laimę ir džiaugsmą. Piemenys iš šeimininkų gaudavo dovanų, o kas neduodavo, to gyvulius apkaišydavo kaulais ir šakomis. Vakare prasidėdavo iškilmingos vaišės su dainomis ir šokiais, kur piemenys pūsdavo medinius lumzdelius, o kerdžius ožragį.

Antrą šventės dieną piemenims leisdavo ilgiau pamiegoti, gyvulius išgindavo merginos, prie jų vėliau prisidėdavo bernai, tad ganymas virsdavo jaunimo pasilinksminimu su vaišėmis, dainomis, šokiais ir žaidimais. Įsismaginęs jaunimas gyvulių neprižiūrėjo, net buvo nuganomi pasėliai. Žinodami kuo gali baigtis tokie ganymai, ūkininkai patys saugodavo, kad galvijai neužklystų į jų pasėlius.

Ši šventė gali būti siejama su sėjos ar apskritai su pavasarinių lauko darbų pabaigtuvėmis. Per šią šventę beržo šakomis buvo puošiami namai ir bažnyčia, nes buvo manoma, kad mena mirusių protėvių kultą ir kad vėlės gyvena medžiuose.

Sveikinimai.lt

Kategorijos