Sveikinimai.lt

Žvėrių karalius paskelbė sausąjį įstatymą. Įsakė jis žvėrims kasdien susirinkti į miško aikštelę ir pasitikrinti. Kitą dieną, atvykę į patikrinimą, visi žvėrys buvo blaivūs, tiktai zuikis girtas.
– Zuiki puiki, kodėl tu girtas? – klausia liūtas.
– O valdove, atleisk man! – sulemeno zuikis. – Švenčiau uošvės gimtadienį.
– Tiek jau to! – geraširdiškai pasakė liūtas. – Pirmą kartą atleidžiu. Bet kad daugiau tavęs girto nepamatyčiau.
Antro patikrinimo metu ir vėl visi žvėrys blaivūs, tik zuikis iš girtumo žvairas.
– Zuiki puiki, tu ir vėl girtas! – riaumoja liūtas.
– Atleisk, visagali žvėrių karaliau! Sūnelis gimė, aplaistėme.
– Žiūrėk tu man! Trečią kartą nedovanosiu!
Trečio patikrinimo metu visi žvėrys blaivūs, tik zuikio nėra. Eina liūtas jo ieškoti. Žiūri, ogi iš liūno zuikio tik ausys bekyšančios. Ištraukia liūtas zuikį iš vandens, o nuo jo jau iš tolo svaigalais trenkia.
– Žvairy, vėl tu gėrei? – suriko liūtas.
– Tu, liūte, savo žvėrims sausąjį įstatymą sugalvojai… O mes – žuvys. Tu mūsų neliesk!
Pakelkime taures, už šią gražią šventę ir kad dar neįvestas sausasis įstatymas.

Šiandien tavo gimimo diena…
Imki viską kas žemėj gražiausia: MEILĘ, DŽIAUGSMĄ, SVAJONES…
Šiandien viskas priklauso TAU…

Su tortuku ir žvakutėm,
Su degtukais ir lėkštutėm.
Su gėlytėm ir žodeliais
Aplankys tave sveteliai.
Kurie neš daug dovanų
Tiktai tau vienai skirtų!
Su tortadieniu!

Nors metai jau nusinešė daug džiaugsmo ir svajonių,
Nors smilkiniuos pražydo jau plaukų sruogelės sidabru.
Laiminga būk, sulaukus šitiek metų,
Kurie ne vien tik rūpesčius, ir laimę atnešė kartu.

Su paukščiais metai skrieja, ir mainos dienos vėlei,
Ir net nepastebėjai, kaip jų tiek daug praėjo.
Tačiau, brangioji mama, ne metai juk svarbiausia,
Tas 60 skaičius juk nieko dar nereiškia…

Vėl laikas verčia kalendorių,
Jau lyg per greitai gyveni.
Bet nori šito, ar nenori,
O laikas eina ir eina…

Ir gerai, kad eini, kad veržiesi, svajoji,
Kad šypsaisi linksmai, arba tyliai verki.
Ir gerai, kad sava širdimi išmatuoji,
Laimę, džiaugsmą, kančias, net viltis ateity.

Juk žinai-nebegrįš atgalios kas praeina,
Negali nei sustot, nei palaukt negali.
Gal gerai, jog atrodo, kad metai praeina,
O gyvenimas lieka dar vis ateity…

Už viską reikia mokėti. Už viską.
Už ruginės duonos riekę.
Už šaltinio vandens gurkšnį.
Už pavasario saulės šypsnį.
Už gaivaus vėjo gūsį.
Už tikrą ir amžiną meilę.
Už rytdieną…
Už viską reikia mokėti.
Ne pinigais – savimi.
Savo jausmais.
Savo gyvenimu.