|
Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį,
Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug!
Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį,
Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą,
Bangų ošimą… Gyvenimą paskirti Tau!
Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu,
Ir draugiška širdim Tave myliu!
Gal žodžių tų mums per mažai,
Kurie sušildytų, paguostų.
Bet jie, maži vandens lašai,
Pries žodžius, byrančius per skruostus.
Aš užmigau, kai buvo ruduo,
O pabudau, kada žiema.
Taip laikas teka kaip vanduo,
Bet tu vistiek esi šalia.
Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai – paskutinis mūsų miegas…
Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą…
Kiek dar kartų tarsime: “aš tave myliu”, kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą…
Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai – paskutinis kartas…
Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia…
Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius… Įdomu, kas tai bus per žodžiai?
Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis…
Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje…
Kiek kartų mes galėsim ištarti: “aš laimingas”…
Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys…
Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais…
Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti…
Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų… Gal net nebespės…
Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs…
Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio…
Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi…
Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu…
Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti…
Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio…
Tu iš manęs girdėjai šitiek žodžių,
Gražių, lyg vasaros naktis.
Tai tik dalis, ką tau parodžiau,
Ką gali mylinti širdis.
Jei tu girdi gėles dainuojant,
Jei joms pritarti širdim gali.
Tai pasakysiu nemeluojant,
Kad tu tikrai kažką myli.
Baltas rožių krūmas tau kasas supins,
O daina lakštučių tau mane primins…
Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna…
Kas nors gali įsimylėti tavo šypseną…
Gali būti, kad tu šiame pasaulyje tik žmogus,
Bet kam nors tu – visas pasaulis…
Neeikvok laiko žmogui, kuris netrokšta praleist jo su tavim…
Neverk, kad kas nors baigėsi, nusišypsok, kad tai apskritai buvo…
Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai…
Tave myli ne už tai kokia(koks) esi, o kokie visi yra būdami su tavimi…
Draugystė dažnai perauga į meilę, bet meilė į draugystę – NIEKADA…
TU Mano gyvenime:
Mano oras.
Mano vanduo.
Mano saulė.
Mano švieselė.
Mano brangaakmenis.
Mano deimantas.
Mano lobis.
Mano turtas.
Mano perlas.
Mano žvaigždutė.
Mano rožė.
Mano ramunė.
Mano tulpė.
Mano saulėgrąža.
Mano žibutė
Mano vyturėlis.
Mano vieversėlis.
Mano drugelis.
Mano plaštakė.
Mano žuvėdra.
Mano žiburys.
Mano dovana.
Mano mielūmas.
Mano gražuolė.
Mano šypsenėlė.
Mano draugė.
Mano vaivorykštė.
Mano saulėlydis.
Mano visas pasaulis!
Šią naktį pabūsiu tavo angelu,
Paguosiu, jei bus liūdna – apklosiu,
Jei bus šalta, prie tavęs gulėsiu,
Ir į gražius sapnus pakviesiu…
Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo.
Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį.
Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes.
Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė.
Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti.
Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta.
Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje.
Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero.
Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje.
Te pildosi norai,
Kad širdis mylėtų,
Kad svajonės nenurimtų,
Kad metai neskubėtų,
Kad švelnumas lūpomis kalbėtų,
O neapykanta tylėtų…
Aš kaip rūkas… Tu nežinai kada pakilsiu,
Kada nusileisiu… Kada pajausi, kada pramiegosi…
Bet tu visada jauti, kad aš esu šalia.
Net jei mus tūkstančiai mylių skirtų,
Džiaugiuosi, kad tave pažįstu.
Nes žmogų kaip tu pamiršt sudėtinga,
Galbūt dėl to, kad esi kažkuo ypatingas…
|
|