|
Aš basa žvaigždėmis praeinu,
Susilieju beribėj erdvėj
Su pašėlusiu laiko taku,
Kur pranyksta mažytė kaltė.
Platuma ši juoda be kraštų
Traukia širdį nueiti mintim
Į beprotišką lietų žvaigždžių,
Kur abu mes už meilę kalti.
Tas paslaptingas žvilgsnis vėl perveria mane,
Klastingos akys tyli — tokia akių kalba.
Džiaugsmu prabyla lūpos, jų virpesys skaistus —
Aš prieš Tave suklupus — vėl jaudulys užplūs…
Tirpstu Tave pajautus, prabėga šiurpulys,
Tarsi mėnulis jaunas tas šypsnio judesys.
Ir Tu per mano kūną šešėliu praeini —
Nematomas toks būni, kai meilę man tyli.
Pamažu, pamažu po pėdelę
Prie Tavęs vis artyn ir artyn.
Mintimis išnešiotos maldelės
Nors svajonių pilis taip toli.
Negaliu, negaliu lyg vaikelis
Be Tavęs valandėlės pabūt —
Rytą, vakarą tyros maldelės,
Bet negirdi Dievulis turbūt.
Atsiverkit, durys, ir įleiskit Jį!
Slenksti ąžuolini, tik neparklupdyk.
Atsitieskit, staktos, lai praeina Jis,
Užsimirš lai skriaudos, einant pro duris.
Kojas Jo bučiuokit, mano kilimai,
Sienos, neišduokit, matėt ką seniai…
Šviesos, užsimerkit, kai aš Jo glėby.
Viešpatie aukščiausias, likti paprašyk.
Leista bučiuotis, tik ne dažnai,
Leista mylėtis, tik ne karštai,
Leista dalintis meilės jausmais,
Tik ne visada, ir ne su visais.
Tos nuostabios tylios naktys
Amžinai mano sieloj gyvens.
Ir tos nuostabios mėlynos akys
Liūdną ilgesį širdžiai sukels.
Kiekvieną naktį aš tave sapnuoju.
Nors neseniai tik pažinau Tave!
Kiekvieną naktį lūpas išbučiuoju,
Bet gaila, kad tiktai sapne.
Meilės receptas: 200g šviežių jausmų, 100g aistros.
Pridėti kuo daugiau bučinių ir sumaišyti su apkabinimais.
VARTOTI DVIESE LOVOJE!
Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino,
Ilgesiu apdovanojo,
Naktimis aš jas sapnuoju.
Tavo rankos apkabino apsvaigino…
Nenusimink, kad rožės jau nuvyto,
Kad jas pakando rudenio šalna.
Žinok, kad rožės bus dar kitos,
O mylima širdis viena.
Dabar atsisėsk…
Atsipalaiduok…
Nieko nieko negalvok…
Jauti? Kažkas švelniai paliečia tavo lūpas…
Nebijok, tai aš tave bučiuoju prieš miegą…
Meilė – geras išradimas,
Meilė – velniškas žaidimas,
Meilė myli, meilė daro
Meilė į kapus nuvaro.
Kas jaučia meilę, o kas ne!
Priprask, pasaulyje jau taip yra,
Kad žmogų nugali aistra,
Bet jei jo meilė amžina,
Nenugalės jos niekas, niekada!
Ryte nevalgiau – galvojau apie tave.
Diena nevalgiau – galvojau apie tave.
Vakare nevalgiau – galvojau apie tave.
Naktį nemiegojau… nes norėjau valgyti!
Nepasakiau aš Tau myliu,
Ir tu man meilės nežadėjai,
Bet šiąnakt man sapnu tyliu
Apie Tave praošė vėjai…
Ir supratau – Tave myliu,
Nors Tu man meilės nežadėjai…
|
|