|
|
Linkime, kad žingsniai pirmi nebūtų alsūs
Ir kliūties nepabūgtumėt pirmos.
Kad akys, rankos žodžiai, balsas
Kasdien ieškotų džiaugsmo, šilumos.
Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti – patys jie ateis.
Gyvenimą mylėdami mokėkit
Dalytis juo kai reikia su kitais.
Pagirdykit medžius, kai šauks iš karščio
Ir jūra atpažinkite atlase.
Mokėkit linksmintis ir džiaugtis garsiai
Liūdėt ir verkti – tyliai paslapčia.
Mokėkit gimti kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus.
Tegul pro šalį dienos neprabunda,
Tegul jos ilgesnės būna už metus…
Tegul niekad neišblėsta krūtinėj jausmai,
Tegul bendri jums būna vargai ir džiaugsmai.
Ir net tada, kai meilė mašinos reguliuos
Mes tikime, kad jūsų meilė žydės be paliovos.
Kai būdami senukai sapnuosit anūkus
Su meile prisiminkit praėjusius laikus.
Mes vėl visi suplauksim į jūsų vestuves:
Pirma į Sidabrines, vėliau į Auksines.
Gyvenimas tebūna ilga, šviesi daina
Ir laimė tikra – lyg taurė sklidina.
Būkite vienas kitam saulė – ji kelią nušviečia.
Būkite vienas kitam rasa – ji dulkes nuo kaktos nušluosto.
Būkite vienas kitam vandeniu – jis ištroškusį pagirdo.
Būkite vienas kitam draugu, tikru draugu, kuris gyvenime viską atstotų.
Jeigu eisit, eikit dviese
Susikibkite tvirčiau,
Taip kely rečiau pargriūsit
Ir nueisite tiesiau.
Lai virš jūsų šviesaus lango
Tamsūs debesys nesklando,
Kaip kad mėgsta jie sklandyt
Ir lai gandras jus aplanko,
Kaip kad mėgsta aplankyt.
Nemunėlio delnuose išplukdykite saulę
Į šviesos ir dorybės paslaptingą pasaulį:
Prisikirskite medžių, padarykite plaustą;
Debesėlį išgręžę, paprašykite griausmo.
Kad dundėtų pakrantės, kad aidėtų gimtinė,
Kai abu už parankės eisit šeimai užgimę;
Atsigerkite saulės iš rasos rytmetinės
Ir svajonių pasauliu lai pulsuoja krūtinė…
Už šeimyninę laimę — tarsi vilkas už vilką!
Už neliečiamą meilę — kad vaikai nenuviltų!
Lai kyla paukščiai lig dangaus,
Kur saulės ir mėnulio rytas,
Kur niekas laimės neapgaus,
Vienatvės iš namų išvytas.
Beprasmės dienos lai išnyks,
Išblės jaunatviškas siautimas.
Bet atminimuos liks širdis
Laukiniam ilgesy parimus.
Kas remiasi į meilės dvasią —
Šeimos tvirtumo laimę tęsia.
Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui,
Jūsų širdys sujungtos vienai laimei kurti.
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą.
Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją.
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusėja.
Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.
Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.
Ir neužmirškit jus šitų žmonių,
Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo.
Kurie Jums širdį nešė dovanų,
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.
Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais.
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.
Tegul ant Jūsų bendro tako,
Žiedai gražiausi pražydės,
O sutuoktuvių proga linkim
Abiem daug laimės didelės.
Liki sveikas mielas Tėti,
Išeinu aš iš namų.
Man laimužės palinkėki
Ir daug saulėtų dienų.
Tau dėkoju aš už viską,
Iš visos, visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė
To jau niekas nepakeis.
Liki sveikas, išvažiuoju
Iš mielų, gimtų namų,
Pasitikti naujo kelio
Einu lydima draugu.
Parymokit prie vartelių
Palydėkit takeliu.
Kai sugrišiu iš kelionės,
Pasitikit mus jau du!
Tiktai žiedus, tiktai saulės spindulius namo parneškit
Tik džiaugsmą dovanokit viens kitam.
Juk sunku surasti laimę,
O prarasti…
O prarasti šimtą kart lengviau.
Baltųjų žvakių spindesy,
Prisiekę prie Šventosios knygos,
Būkit, brangieji, artimi
Ieškodami širdžių ramybės.
Gyvenimo ramaus, svaigaus
Bei jausmo nuoširdaus ir tyro
Gali sulaukti iš žmogaus,
Kurį pašauksi savo vyru.
Didingos laimės lyg dainos,
Ištikimybės ir dosnumo
Gali sulaukti iš žmonos,
Kuriai sukursi meilės rūmus.
Lai saugo meilę Angelai,
Lai ji gyvuoja amžinai!
Aukso žieduose sau laimę suradę
Daugiau neišsiskirkit niekada.
Išguję iš širdžių vergaut vienatvę.
Gyvenkit savo meile amžina.
Bučiuodami bekraštę meilės naktį,
Žiūrėdami žvaigždynų akimis,
Į pelenus galėtumėt sudegti,
Beribę meilės kaitrą jusdami.
Iš priesaikų sukurkit meilės sostą
Ir karūnuokit lemtį gerumu,
Lai Dievas iš dangaus ramybe glosto
Už meilę pratęstą dviejų šeimų.
Laiminga būna ta šeima,
Kur klesti meilė ir darna.
Ateina toks laikas – lakštingaloms suokti,
Žiedams ir jausmams sužydėti.
Ateina toks metas – mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėti.
Mes jums palinkėsim – darnos, atidumo
Ir visad viens kitą paremti.
Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai
Vieningai ir taikiai gyventi.
Tegu neužgesta jaukūs žiburėlis
Šeimos židiny ir namuos.
Ir meilės tyros tegul netemdo šešėliai
Dabar ir vėliau, – niekados.
Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Tenedreba audroj ir vėjy,
Suraskite į laimę taką,
Drauge žygiuodami, Jaunieji!
O dviese juk geriau,
Ir saulė šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi daug skaičiau.
Bet dviese ir sunkiau
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.
7 puslapis iš 9«123456789»
|
|
(+1)
Loading...
Gairės: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 381 | 
