|
Gyvenimas – ne žydintys papieviai,
Ne platūs toliai, žydruma dangaus.
Gyvenimas – tai meilė, prakaitas ir siekiai,
Ir rūpestis dėl artimo žmogaus.
Gyvenimas ir meilė – tai galybė,
Nes meilė tampa dvigubai tyra,
Pasitikėjimas, paguoda ir tvirtybė
Ir dvigubai lengvesnė rūpesčių našta.
Gyvenimas – tai nuostabi kelionė
Per miglą, smiltį ir putojančias bangas.
Lai židinio ugnelė šviečia ir vilioja,
Sujungdama dvi širdis ir svajas.
Šiandien du keliai suėjo į vieną kelią
Į didelį, prasmingą ir nelengvą.
Šiandien širdys dvi sukūrė jūsų šeimą,
Dvi širdys gyvenimo keliu tegul ir veda.
Šiandien jūsų lūpos Dievo akivaizdoje
Ištarė priesaikos žodžius.
Atsiminkite juos visą gyvenimą,
Saugokite ir branginkite savo meilę.
Tegul šio tauraus jausmo,
Niekada neužgesins žvarbūs vėjai,
Tegul jūsų meilės ugnelė sušildys
Jus ir paguos, kai bus sunku.
Mes linkime gyvenimo darnos,
Kad meilė vainikuotų laimės kelią,
Pasitikėjimas neblėstų niekados
Ir neužgestų židinio ugnelė.
Būkite laimingi, sumainę aukso žiedus!
Būkit laimingi, išskleidę laimės bures,
Būkit laimingi, pakėlę džiaugsmo taures,
Būkit laimingi, apsupti augančių vaikų,
Būkit laimingi, lydimi nesibaigiančių Meilės kerų!
Šiandien visi jums linki laimės, turtų,
O mes jums palinkėsim išminties,
Kad judviejų gyvenimą sukurtų,
Be melo, be skriaudų ir be kaltės.
Kad visuomet išliktų žvilgsnis šiltas,
Visas aušras sutiktumėt drauge,
O vakarai nutiestų aistrai tiltus
Net kai į širdis pasibels šalna.
Mylėkit ir išlikite laimingi,
Apeidami kiekvieną laiko vingį!
Šeima – tai žemiška dvejybė,
Palaiminta dangaus,
Sutvirtinta širdžių vienybė
Laiko delnuos užaugs.
Šeima – tai meilės namo stogas
Viršum dviejų žmonių,
Tenai skambus vaikystės juokas
Prabyla su laiku.
Šeima – tai žemiška dvejybė
Viens kitą mylinčių žmonių.
Laimės žiburėlis šviečia,
Uždegtas dviejų širdžių,
Ir apsvaigus meilė kviečia
Eit abu vienu taku…
Šiandien sujungti likimai
Liks viena tvirta jungtim,
Te naujieji pažinimai
Laimingiausia ves kryptim.
Viens kitam ramybės būkit uostu,
Kuriame ir gera, ir jauku.
Lai gyvenimas gražiai suklosto
Nuostabiausią virtinę dienų.
Kaip gerai, kad nežinot vienatvės
Ir lietaus ašaroto prie gatvės…
Kaip gerai, kad per mėlyną dangų
Ėjot Jūs pasiėmę už rankų.
Kaip gerai, kad šeima amžinoji
Pikto blogio kitų nekartojo,
O tik skrido svajonių padangėm
Ir draugai namų slenkstį šį lankė.
Kaip gerai, kad šiandieną abu
Tarp vaikų, tarp draugų, giminių!
Seniai baltos gulbės išskrido,
Numesdamos plunksnas kelias…
Priminę vestuvinį rytą,
Pakilo aukštyn į žvaigždes.
Po mažą gulbelės plunksnelę
Jūs rinkote laimę abu.
Po vieną kadaise gyvenę
Suradote laimę kartu.
(po 50-ies bendro gyvenimo metų)
Auksasmiltė žemė lenkias Jūsų kojoms,
Gintarinėm rankom gaubia Lietuva,
O svečiai už stalo su daina linguoja,
Šventą duoną raiko artimų šeima.
Aukso gijom pintas Jūsų šeimos kelias,
Iš gausybės rago liejasi darna…
Priesaikų tesėję — džiuginkit mus meile,
Nes tikroji laimė — Meilė amžina!
(po 50-ies bendro gyvenimo metų)
Auksinis meilės ruduo jau atėjo
Prabėgusių metų kraičius suskaičiuot.
Tas jausmas, kai nuolat dvi širdys ilgėjos,
Subrendo lyg grūdas laiminguos vaikuos.
Auksinėm juostom Jums širdis surisim,
Išpuošime keturis namo kampus,
Surasim melagį, — tą buvusį piršlį,
Ir gerajai svočiai atkelsim vartus.
Auksinės vestuvės!.. Ši laimė aplanko
Tik tuos, kur gyvenime buvo kartu.
Už negandų kančią, už begalę vargo
Lemtis dovanojo Jums meilę vaikų.
Auksinėm karūnom mes Judu papuošim —
Karališką šventę dangus vainikuos —
Tenuskamba džiaugsmas bažnyčių varpuos!
(po 50-ies bendro gyvenimo metų)
Daug jau nuotakų gulbėmis skrido per Jūs namų slenkstį:
Ir dukra, ir anūkė, ir geroji marti.
Mes — suaugę vaikai — Jums atėjom žemai nusilenkti
Ir primint, kaip tekėjai, Mamyte, pati.
Mūsų amžius byloja, jog pusšimtis metų praėjo
Kai, Tėveli, Tu Mamą tik mums išrinkai…
Ar svajojot kadais, kad auksinis ateis Jubiliejus
Ir šią santuoką laimins vaikai.
Jums auksinį saulėlydį pilam ant santuokos kelio,
Šilko juostom apjuosę bučiuojam rankas.
Dievo Dvasios palaimą išmeldę suklumpam ant kelių,
Jums surinkę lietuviškų pievų gėles.
Debesų švelnumas neprilygsta jausmui
Patirtam kartu gyvenime bendram.
Neprilygsta aistrai skrydis paukščio,
Nes patirti duota tai ne kiekvienam.
Kur galėtum rasti dangų savo sielai,
Jei ne Jūsų tyros laimės namuose.
Kur galėtum pasislėpti vienai dienai,
Jeigu ne pas Jus — laimingų širdyse.
Gera mums pajusti Jūsų šeimos laimę
Ir žinot, kad vietos čia visiems užteks.
Dovaną priimkit — mūsų visų meilę —
Tegu Jūsų dangūs niekad neužtems.
(po 25-erių bendro gyvenimo metų)
Sidabrinėj karietoj praskriejo vestuvės,
Sidabrinis lietus išbučiavo rankas
Ir sidabro žiedais pažymėtos jungtuvės
Jūsų meile užliejo mūsų žemės lankas.
Nuostabus jubiliejus džiaugsmu liečia šeimą
Subrandinusią meilę anūkams mažiems.
Ir lai metai jaunystės taip greit nepraeina —
Pasidžiaugti dar leiskit Jūsų meile visiems.
Sidabrinis lietus tegu lyja už lango,
Tegu barsto Jums laimę sidabro lašais.
Tad sušokite Judu Jubiliejinį tango,
Apkabinkit viens kitą kaip jaunystės laikais.
4 puslapis iš 9«123456789»
|
|