|
Mylėk – kol širdis dar jauna,
Mylėk – kol ji dar meilės kupina.
Mylėk – net jei įskaudins tave,
Mylėk – nes už meilę brangesnio nieko nėra…
Sako meilė ateina pavasarį,
Sako žydi kartu su gėlėm.
Aš linkiu, kad ateitų ir žiemą,
Apsnigtom apsnigtom pakelėm…
Nuoširdžiai mylėti – vadinasi pamiršti save.
Atleisk, tik vieno teprašau,
Atleisk, nebekankink manęs daugiau.
Atleisk, juk aš atsiprašiau,
Atleisk juk aš tik maldavau…
Myli tas, kuris tyli,
Myli tas, kuris kenčia,
O ne tas, kuris meluoja
Ir beprotiškai bučiuoja!
Noriu suprasti, ką reiškia “MYLĖTI”?
Noriu pažinti, o gal “NUSIDĖTI”?
Trokštu pajusti tavąsias rankas,
Ir nukeliauti su tavim į dausas.
Gyvensi ir Tau patiks.
Ne visos spalvos, ne visos kalbos
Ir ne visos žilos galvos.
Ne visos dainos, ne visos rožės
Ir ne visas grožis.
Gyvensi ir mylėsi gal tik tai,
Ką širdimi palietęs supratai…
Pabelsk… Galbūt įleis…
Matai, kareivis saugo mano širdį…
Jauti, maldauja ji švelnumo…
Jauti, ji nori būt laisva, bet tuo pačiu ir mylima…
Pažink, kiekvieną mano žingsnį…
Suprask, ką reiškia žvilgsnis…
Žinok, aš noriu, kad mane mylėtum…
Ir nepaleistum niekada…
Meilė visagalė:
Nėra pasaulyje nei sielvarto juodesnio už jos bausmę,
Nei laimės didesnės už malonumą jai tarnauti.
Labiau už viską brangink
Tau skiriamą Meilę.
Ji išliks dar ilgai po to,
Kai ištirps Tavo auksas ir sveikata.
Man be tavęs
Darosi sunku,
Man be tavęs,
Tamsu visur,
Man be tavęs,
Eit nėr kur,
Man reikia tavęs,
Kad būtume kartu,
Be tavęs gyventi negaliu,
Nes myliu beprotiškai tave.
Meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą,
Tai žiūrėjimas kartu, ta pačia kryptimi.
Trokštu, svajoju..
O gal dar anksti?
Gal per jauna dar,-
Kur taip skubi?
Noriu ištrūkti iš vaiko nasrų,
Būt su tavim, būti kartu…
Gamtos karūna yra meilė.
Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių,
Tarsi norėdama viską į save sugerti.
Ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų.
Keli lašeliai iš meilės taurės,
Atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą.
Tu mylimas žmogus, vienas toks brangus,
Amžiais šitaip bus. Nieks neatims tavęs niekad iš manęs.
Tol kol suksis žemė, tol kol saulė švies, savo rankas, meilės pilnas, man ištiesk.
Tu perlas delnuose, auksas pūkuose, vėjas laukuose.
Man reikia tik tavęs, būk šalia manes, kol širdis užges!
|
|