Sveikinimai.lt

Galiu tau padovanoti, elementarų reikalingą daiktą,
Bet jis sulūš ir jį tu išmesi…
Galiu dovanoti pakabuką, turintį savo reiksmę, bet jį pamesi…
Galiu dovanoti bučinį, bet tu jį pamirši…
Dovanočiau atviruką, bet jis dinks namuose…
Žinau, galiu dovanoti tūkstanti banaliu žodžių, ir kartoti, kad tave myliu…
Tiesa ta – neturiu išskirtinės dovanos tau…
Bet jau žinau…
Padovanosiu tau save, savo gyvenimą, ir širdį…
Žinau aš nesulūšiu, tu neišmesi manęs…
Žinau nepamirši, nes visada būsiu šalia…
Padovanosiu tūkstančius bučinių…
Nes būsiu tavo gyvenimas…
Kas naktį ir kas rytą…
Mudu glausimės šalia viens kito…

Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą
Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, –
Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno:
Švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį.

Dabar jų nematai, o jūroje audringoj,
Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga,
Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę?

Gal draugauti aš nemokėjau
Juk meilė buvo mums karti.
Bet juk šitaip jau išejo
Vadinasi buvome šalti.

Negaila man, kad tavo akys melsvos
Negaila man, kad skiriasi keliai,
Tik gaila, kad aš tave mylėjau
O meilės tos tu vertas nebuvai.

Manai aš seksiu, jei paliksi
Manai sakysiu “neik”.
O ne, keliauk, geresnę radęs
Mylėk, nes dienos bėga greit.

Gal bus laikas, žydės sodai
Ir debesys slinks savaisiais keliais.
Kai susitiksim, tai pakalbėsim,
O šiandien kalbamės laiškais.

Dėl meilės nesvarstyk. Kokia iš to nauda?
Gyvenk. Akimirka gyvenk. Gyventi – pareiga.

Saulelė leisis, mėnulis kils.
Mūsų draugystė niekad neišdils.

Tik kelios žinutės ir Tu mane patraukei link savęs.
Nebuvom susitikę, bet savyje turi dalelę draugystės, kuri man yra reikalinga.
Reikalingas esi Tu, todėl nepasitrauk iš mano gyvenimo.
Leisk jausti Tave, nors esi ir toli…

Ar kada nors turėjai daugiau už meilę..? Už šilumą..? Už draugystę, už kito šypseną..?
Ar pagalvojai, ką darytum, jei tai prarastum..?
Vertink, tai ką turi, nes sunku pasakyti koks brangus žmogus, kai jo jau nėra.
Pakelk galvą. Ištiesk rankas į kito širdį. Mylėk karščiau už ugnį. Tikėk labiau, nei dabar.

Blogai, kai mylimas nemyli,
Blogai, kai myli per karštai.
Nors blogiausiai kada tyli,
Tada ar myli nežinai.

Aš žinau, tu žodžio nepratarsi,
Nepaduosi rankos išdidus…
Vien tik akys pasakys be garso
Pyksti, džiaugiesi, ar sunku.
Tu neprimeni man to, kas jau praėjo
Ir neliesk užgijusių žaizdų,
Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom,
Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.