|
Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim,
Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių,
Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum,
Per sunkų darbą pelnęs pagarbą visų.
Iš Jūsų išmokome kantrybės.
Iš Jūsų išmokome tiesos.
Ąžuolo ir geležies stiprybės,
Meilės darbui, duonai pagarbos.
Šiandien norim ačiū Jums ištarti,
Laime ir Džiaugsmu pasidalint.
Ir su pagarba žemai Jums nusilenkę,
Norim prisiglausti prie Jūsų rankų.
Brangūs, Tėveliai, Jūs nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų – upė be vandens,
Tad būkit laimingi, dar pašventins
Dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
Kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų.
Tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.
Ačiū Tau, Tėveli, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingasias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš Jūsų,
Už viską dėkojame mes iš širdies.
Plaukuose jau sužvilgo sidabras,
Bet tai nieko – gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti
Dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu tau dėkoti:
Ir už meilę, kurią man davei,
Ir už tai, kad išmokei šypsotis,
Ir už tai, kad beslystant laikei.
Galiu prie kojų tavų atsiklaupti,
Tavo ranką laikyti delne,
Tiktai viena, Tėveli, manęs neišmokei
Kaip dėkoti nežinome Tau.
O, kad galėčiau Tau padovanoti vėją,
O, kaip norėčiau saulę tau delnuos atnešt,
Nes tik Tu vienas, mylimiausias Tėve,
Gyvenimo kelin mokėjai mus išvest.
Tėve, tėtuk, tėveli,
Tegul tavo gyvenimas būna ilgas ir giedras,
Tegul tavo gerose akyse šviečia tik laimės žiburėliai.
Su Tėvo diena.
Tėvų namai – brangiausias lizdas,
Švenčiausia Žemėje vieta.
Tegul likimo nuožmūs vėjai
Čia neužklysta niekada.
Tegul tėveliams mylimiesiems
Bus šilta ir jauku namuos,
Tegul dar šimtą laimės metų
Raiba gegutė iškukuos.
Tavo rankos jau pavargo,
O gilios akys surimtejo,
Su manim turėjai vargo,
Padėkoti aš norėjau.
|
|