|
Gruodžio snaigės malūną dar suka,
Tegu laimės pyragų prikeps.
Tegu jūsų vaikams ir anūkams
Šimtą metų jų valgyt pakaks.
Gal ir per greit tie metai bėga,
Jie vakar skleidės žiedeliu obels.
O šiandien išbraidę purų sniegą –
Vėl į duris Naujieji pasibels.
Gyvenimas
Sunkus ir pilnas džiaugsmo įtempimas,
Ir nuovargis,
Ir pergalės aistrą.
Gyvenimas –
ieškojimas ir atradimas,
Tik jai jis didelis, prasmingas ir gražus…
Ir vėl metai nubėgs į tamsos bedugnę
Ir nubėgs kaip upelis po lietaus.
Vieniems jie uždegė širdy meilės ugnį,
Kitiems liko žaizdos širdy.
Tad su Naujais!
Ir vėl senieji savo kelią baigia,
Ir rodos viską vėl naujai pradeti reikia.
Su Naujais Metais!
Iš lėto krinta snaigės
Lyg pasaka svajų.
Senieji metai baigias
Laimingų Tau Naujų.
Ir darbų sūkury, ir prie šventinio stalo
Neapleidžia minčių laiko bėgsmas spartus.
Tad dainuokim už būsimą kelią,
Už Naujuosius metus.
Jei džiaugsmo buvo per mažai,
Jei laimės dar nesutikai,
Lai šie Naujieji Metai
Tau atneš, ko trokšti taip seniai.
Jie niekur – tie praėję metai – nenueina.
Įsiterpia į širdį,
Kaip dirvožemin susigeria lietus.
Įsismelkia į sąžinę, įsipina į dainą,
Plaikstydami ne vien prisiminimų
Ir atodusių skutus.
Kad žmonės šypsotūs ant vieškelio balto,
Kad saulė šypsotūs virš Jūsų galvų.
Kad lietus nuplautų ir skausmą ir kaltę,
Kad sniegas užkirstų ant sielos žaizdos.
Kad niekas ir niekad, nieko neskriaustų,
Kad niekas nebūtų mažu.
Kad viskas į gerą, kad viskas iš naujo,
Kad viskas Jums būtų gražu.
Jau į namus Naujieji beldžiasi,
Visų veidai pavargę, bet linksmi.
Jūs neliūdėkit, kad senieji baigias
Galbūt Naujieji bus laimingesni.
Kada neliks tamsaus ne vieno lango,
Kai už Naujus metus visi pakels taures.
Mes norim palinketi, kad jie Jums atneštu laimę
Ir kad išpildytų visos svajos.
Daug šypsenos, daug juoko begalinio,
Daug žvilgsnių, mylimų akių,
Daug laimės, meilės begalinės
Naujųjų metų proga tau linkiu.
Bėga metai – lyg vėjai greiti
Krinta snaigės, sukasi ore,
Štai jau baigiasi metai seni,
Su Naujaisiais sveikinu tave…
Lai Naujieji Metai Jums dovanoja laimę,
Didelę kaip dangaus skliautas,
Amžiną – kaip eglių žaluma,
Nepakartojamą – kaip pats žmogus.
|
|