|
Be Tavęs nebūčiau gimęs,
Jei ne tu – nebūt manęs.
Vien dėl to labai dėkingas,
Tau esu, Mamyt, iš ties.
Pažvelk, mamyt, pro langą –
Tyliai žvaigždės krenta,
Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų
Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus.
Te širdyje Tau būna lengva
Ir skaidru.
Dėkui tau už nemigo naktis,
Už mokymą pažint gyvenimą,
Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis,
Už viską tau dėkoju Mama.
Juk kūdikio verksmas gražiausia daina,
Juk kūdikio džiaugsmas – mamos dovana.
Ir nemigo naktys netenka reikšmės,
Kai lupos dukrytės tau “mama” šnibždės!
Tegul saulutės spindulėlių,
Tau niekad nepristinga.
Te žemėj nepritrūks gėlių,
Kad būtum tu laiminga.
Tau, Mama – mieloji, vienintelė, gražiausioji ir brangiausioji
Dėkoju už viską. Ačiū, kad esi.
Dėkui tau už nemigo naktis,
Už mokymą pažint gyvenimą,
Už meilės, džiaugsmo kupinas akis,
Už viską tau dėkoju Mama.
Kai apgaubia pečius juoda naktis,
Užmerkiu aš nuo ašarų drėgnas akis.
Nors greitai jau būsime kartu šalia,
Užmiegu aš širdy laikydama tave.
Mama, naktimis kviečiu tave,
Man baisu be tavęs dabar ir čia.
Lietus ir sapnas neramus pažadina nakčia mane,
O aš – viena viena viena ir niekas nepriglaus šalia…
Apkabinu pagalvę šaltą,
Jai atiduodu visą savo baimę.
Mėnulis taria man labanakt,
Jis šitoks liūdnas ir mažytis šiąnakt…
Šimtai žvaigždučių ten aukštai,
Ar tu matai, ar tu žinai,
Kuri žvaigždutė – tu,
Kuri žvaigždutė – aš?
Mamyte mano, ar jauti mane nakčia,
Kai susitinkame sapne, kai noriu aš tave išgirst,
Bet susikaupt neleis mintis,
Kad ryte tavęs nėra ir saulė nešviečia tada.
Man vis šalčiau į rankeles, noriu priglusti prie tavęs..
Ir pasigirsta durų skambesys, klausiu, kas ten beldžias į duris.
Tai tu, mamyte mano…
Apkabinu tave stipriai ir klajoju su tavim sapnais.
Atleisk man mama, kad per greit užaugau,
Kad vis rečiau beužsuku namo,
Ateiki mama į vaikystės lauką
Iš ten ir aš į svajones bridau.
Ir kaspiną įrišk į plaukus,
Kad dovanų nupirkčiau tau.
Ateiki mama, kai išskridę gulbės,
Mums plunksnas atminčiai numes.
Ir mes lyg paukščiai grįšime apstulbę,
Vos atpažinę byrančias vyšnias.
Ateiki mama, kai kiti nelaukia,
Nes užaugę mes tavi vaikai.
Miela mūsų mama, esi tarsi saulė,
Tavo veidas šviečia lyg ryto rasa.
Ir pati geriausia visame pasaulyje,
Nes tokia šioj žemėj tiktai viena.
Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį,
Rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus.
Tu pirma mums parodei saulės spindulį,
Šiltą šypseną užkerėjai veidus mūsų.
Tu išmokei mus dirbt ir mylėti skausmą,
Ir vargą dalintis per pus.
Tu pirmoji nušluostei mums ašarą,
Kai suklupom nužengę toli
Ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią,
Kuriuo einam dabar mes visi.
Mama, nešuosi aš pasakas tavo,
Ir lopšines, dainas slepiu širdyje.
Aš bučiuoju kiekvieną raukšlelę,
Rūpesčių antspaudas tavo veide.
Juk tai tavo bemiegės naktelės,
Kai ant rankų pavargus supai.
Juk tai mano vargai,
Tapę tavo vargeliais.
Mažosios sėkmės,
Tavaisiais džiaugsmais.
Mama, mano mama, aš tave myliu,
Tau vėjelis šlama tarp margų gėlių.
Tau karšta saulytė duoda spindulių,
Dar karščiau mamyte, aš tave myliu!
Žydi rožės,
Žydi tulpės,
Noris būt šalia tavęs,
Sveikinsiu tave mamyte,
Su pavasario diena!
Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu.
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją begalo myliu…
Mamyte ar tu žinai kaip man širdį skauda,
Kad esu taip toli nuo tavęs.
Esu viena ir atrodo nereikalinga,
Palikai mane vieną ir niekada nesugrįšti pas mane.
Bet žinok, kad esi man brangiausia
Visame pasaulyje ir myliu tave iš visos širdies.
Dėkoju, kad padėjai man ,
Ir užauginai mane myliu…
|
|