|
Kai tu gimei, pasaulis juokės iš tavęs,
O tu verkei.
Kai pirma kartą suklupai, pasaulis juokės iš tavęs,
O tu verkei.
Tad gyvenk taip, kad baigdamas gyvenimą,
Galėtum pasiklausyti, kaip pasaulis verkia.
Kažkas nusineša metus,
Greitus, kaip vėjas,
Ir svajingus, kaip jūra.
Kažkur nusineša metus,
Žalius ir žydinčius, kaip vasara.
Kažkas nesugrąžinamai nusineša,
Džiaugsmus ir lukesčius.
Nekviesdamas sustoti ir palinkėdamas,
Tik vieną kelią į gyvenimą.
Laiminga būk!
Mokėki laimę saugot,
Mokėki būt tokia,
Kokia anksčiau buvai.
Ir niekada neimki laimės po truputį,
Nes laimės trupinys – sudegę pelenai.
Taip daug linkėjimų gražių,
Sakyta tau šiandiena.
Daug laimės žiburių linkiu,
Ir aš gimimo dieną!
Tiktai rožiu žiedų,
Tiktai linksmų valandų,
Tiktai saulės šviesos,
Ir laimės saldžios.
Gimtadienio proga Tau linki…
Tu šypsokis linksmai,
Nes jaunystė šviesi.
Ir neleiski jos vėjams kedent.
Ir atmink, kad visi
Esam žmonės maži,
Vieną kartą atėję gyventi.
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių
Vieną pačią ryškiausią,
Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų
Vieną pačią saldžiausią,
Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių
Vieną patį karščiausią,
Linkiu Tau iš tūkstančio naktų
Vieną pačią ilgiausią.
Aš palinkėsiu tau dienų,
Kurių tau mėnesiams užtektų,
Kurios pavirstų į tikrovę.
Aš palinkėsiu tiek mažai vargų,
Ir džiaugsmo daug be galo.
Žuvėdroms reikalinga jūra,
Toliams – amžinybė ir ramybė,
Žiedams – saulė!
O žmogui viskas kartu…
Šiandien aš tau negaliu padovanoti nei jūros, nei saulės.
Tačiau sveikinu su X-uoju gimtadieniu ir linkiu, kad būtum laimingas!
Tegul gimtadienis naujų jėgų širdy pasės ir pakylės,
Lyg laisvas vėjas, ieškot gyvenimo žvaigzdės!
Tau linkiu sparnuoto skrydžio,
Mėlyno vilčių dangaus.
Ir svajonių tokio dydžio,
Kokios būna tik žmogaus.
Einam kartu per žemės akmenuotą kelią,-
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.
Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Naują jėgą jie dovanoja.
O dienos verčia štai naujus lapus.
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios,
Be debesėlių, be pilkų audrų
Ir laimę rankų Jums išties,
Eis su Jumis gyvenimo keliu.
Sako – vasarą gėlės pražysta,
Rudenį žydi klevai.
Sako – žiemą vėjai šėlsta,
O pavasarį, plaukia ledai.
Sako – žmonės nemoka mylėti,
Džiaugtis laime ir saulės šviesa.
Sako – žmonės nemėgsta kentėti,
Bet juk tai netiesa.
|
|