|
Tegul pražys dar daug pavasarių,
Melsva miškų gėlė.
Tegul nebebus skausmo ašarų,
Te paukščiai suoks šile.
Tikėk gražiu gyvenimu, laime ir džiaugsmu,
Te tavo šventė vaikšcioja žaliuojančiu taku!
Būk švelni ir tyra,
Kaip pirma žaluma.
Kaip pavasaris būk,
Tu visų laukiama.
Jei purvu aptaškys,
Tu pabūk lietumi.
Jei suklupsi kely,
Tu pabūk savimi.
Jei teks skausmą patirt,
Tu pabūk viltimi.
Jei nebus kuo tikėt,
Patikėk savimi.
Draugas – tai angelas, kuris eidamas prie Tavęs, įžengia į širdį, palieka ten pėdsaką, kuris neišnyksta niekada.
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių,
Vieną pačią ryškiausią.
Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų,
Vieną pačią saldžiausią.
Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių,
Vieną patį karščiausią.
Linkiu Tau iš tūkstančio naktų,
Vieną pačią ilgiausią.
Aš myliu uošvę auksarankę,
Kad ji man nekelia pirties,
Kad tai, ką pasidėjus banke,
Lig cento žada po mirties.
Bet aš vis tolinu tą datą,
Tolyn geriu į jos sveikatą.
Linkiu Tau,
Kad laimės būtų pilnos kelnės,
Kad degtinę gertum kibirais,
Kad kelio nepastotų velnias ir,
Kad jotum tik baltais arkliais!
Laimingas būk, kai vasara pražįsta!
Laimingas būk, kai paukščiai grįžta!
Laimingas būk ir rudenį ir žiemą!
Laimingas būk kiekvieną dieną!
Visus aplanko jubiliejus,
Visus jis papuošia žiedais.
Iš taurių krištolinių liejas,
Šampanas tviskančiais purslais.
O dienos liūdnos ir laimingos,
Ištirpsta džiaugsmo šurmuly.
Te nieko šiandien Tau nestinga,
Aplinkui šypsos artimi.
Tegul visi žiedai, kurie žydėjo vakar,
Gėlėtu kilimu ant tavo tako klojas,
Kad tu nueitum galva išdidžiai pakėlus,
O mindomi žiedai bučiuotų tavo kojas.
Tegu vėjas nusineša tavo metus,
Tegu tortas būna skanus,
Tegu tave prisimena draugai,
O po dangų sklando aitvarai.
Su gimtadieniu!
Daug, daug vilčių, minčių, svajonių,
Širdis sutiks ir išlydės.
O metai kaip tie paukščiai tolyn,
Skubės ir vėl skubės.
Tebunie ilgas Jūsų kelias,
Ir toliai saulės sklidini.
O metai kaip sraunus upelis,
Tegul gaivina laimės vilnimis.
Gyvenimas – tai ne daina,
Tai ne svajonės ir ne pasakos.
Gyvenimas – tai meilė ir kančia,
Gyvenimas – pradžia ir pabaiga.
Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti,
Ko trokšta kūnas, siela ir jausmai,
Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai,
To tikslo, kam šioj žemėj gyveni!
Daug daug dar vasarų žieduotų,
Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės,
Ilgiausių metų ir skambiausių posmų,
Tegul likimas dar nepagailės.
Tu šypsokis linksmai,
Nes jaunystė šviesi,
Ir neleiski jos vėjams kedent.
Ir atmink, kad visi,
Esam žmonės maži,
Tik vieną kartą atėję gyventi.
Mes Tau Linkime, kad būtumei Laiminga,
Kad niekada netrūktų saulės spindulių.
Kad kelias kuriuo eisi būtų be vingių,
Kad net rožės dėl tavęs žydėtų be spyglių!
O jei pavargsi – tai surask šaltinį skaidrų,
Bet tokį, kad vanduo suteiktu Tau jėgų.
Kad atsigėrus jo užgytų žaizdos,
Tau būtų gera ir smagu!
|
|