|
Kaip dažnai mus vadina išdykėliais,
Kaip dažnai mus vadina keistais…
O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm
Ir vadinam viens kitą draugais.
Štai atėjo diena,
Kažkada dovanojusi tau gyvenimą.
Tad brangink ją, būk laiminga,
Ir džiaukis jos dovanotomis akimirkomis.
Atėjai į šią žemę ieškoti, ilgėtis.
Šimtą kartų paklyst ir surasti save.
Turėk savo laimę, nors kartais atrodo,
Kad ji nesugrįš, kad jos nebėra.
Tikėk, ji ateis tikra, nepakartojama,
Tavo laimė vienintelė gimimo dienos proga.
Būk ta, kurios rankos laiko pasaulį.
Kurios širdis sušildo žemę.
Kurios daina įsako mylėti.
Kurios žodis įsako gyventi.
Būk šviesa, kurioje viskas auga.
Būk daina, kurią visi dainuoja.
Būk tiesa, kurios trokšta visas pasaulis.
Ar žinai kas yra svajonė? Ne?
Netikiu… Juk be svajonių gyvenimas be prasmės…
Ar žinai koks mielas yra sapnas? Ne?
Netikiu… Juk be sapnų miegelis nebūtu toks saldus…
Ar žinai kodėl tu man reikalingas? Ne?
Netikiu… Juk tu mano draugas, o be draugų,
Gyvenimas, Svajonės ir Sapnai neegzistuotų…
Niekada neleisk prisiliesti prie savo širdies purvinom rankom.
Būk verta tikro gyvenimo.
Šypsokis tik tiems, kurie verti tavo šypsnio.
Gyvenk taip, kad žmogus prie tavęs jaustųsi pilnavertis.
Niekada neliūdėk – nes gyvenimas per trumpas.
Ir galiausiai – tylėk, kai dūžta gražiausios svajonės ir tyriausia meilė virsta skausmu.
BET VISADA IŠLIK ŽMOGUMI!
Dabar klausykis įdėmiai…
Net jeigu žuvys ims skaraidyti, o paukščiai plaukiot vandeny…
Ir jeigu Sacharos dykumoj staiga kils sniego griūtis, ar užpustys lig kaklo sniegu…
Net jeigu visos jūros išdžius, o žirafai staiga sutrumpės kaklas…
Ir jeigu kaktusas sumanys apsikirpti ir liks be spyglių, o ežiukas taps blondinas…
Net jeigu ims kalbėti pingvino koja, o dramblys ims šokti gulbių ežerą…
Net jeigu iš dangaus ims leistis maži žali padarai.
Žinok, kad Tu man visada išliksi DRAUGAS.
Būk žvaigžde,-
Kad kiekvienas ištiesęs rankas,
Nuskinti tavęs nepajėgtų.
Būk liepsna,-
Kad palietus nudegtų rankas,
O paskui dar ilgai perštėtų.
Būk vanduo,-
Kad jį ne kiekvienas
Supurvintom kojom perbristų.
Būk žiema ir vanduo,-
Kad paskui savo skausmą apgintum.
Saule būk,-
Kad galėtum šviesa dalintis.
Sveika sutinkant jubiliejų, kurio taip laukėme visi.
Tegul jis būna mūsų visų šventė, kurie Tau esam artimi.
Ir neaplenkia jis nei vieno, kurie yra Tau ištikimi.
Šia proga prisiminki ir kitus, kurie tau brangūs iš tiesų.
O mes Tau norim palinkėti laimės, džiaugsmo,
Kad visuomet širdy išliktum tu jauna.
Kad viskas šiam gyvenime, Tau išsipildytų dar ateityje.
Tau šiandien palinkėti norėčiau,
Daug džiaugsmo, laimės ir jėgų.
Tegul pildosi viltys žadėtos, svajotos,
Tegul niekad netrūksta draugų.
Kad suprastum dangų,
Reikia gulbe būti.
Kad suprastum jūrą.
Būti žuvimi.
Kad suprastum žemę,
Reikia grūdu būti.
Kad suprastum žmogų,
Būti žmogumi!
Pagirdyk medžius, kai šauks iš karščio,
Ir jūrą atpažink rudens laše.
Tik liūdesio nereikia garsiai šaukti,
Nereikia saulės liūdinti nakčia.
Nereikia gimt kas dieną, kas minutę,
Ir savyje išsaugoti kitus.
Tegul pro šalį dienos nepradunda,
Tegul ilgesnės būna už metus.
Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų? Reikia labai nedaug…
Reikia saulės šviesos kai lyja, reikia lietaus kai būna kaitra, reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui.
Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius… Reikia labai nedaug…
Reikia dainos, kai tyla kambary spengia, kai skamba daina – reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos…
Reikia draugo, kai priešai pakelia kumštį, reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą. Reikia labai nedaug…
Būti šviesos spinduliu kitiems, pačiam skleisti šviesą – didžiausia laimė, kurią gali pasiekti žmogus.
Draugystė – vienas žodis,
Ką reiškia ar žinai?
Tai reiškia esame draugai
Ir jais liksim amžinai.
|
|