|
|
Sveikiname Tave dienoj, kai pats gyvenimas dėl Tavęs
triumfuoja. Pasiekimų lydimas tapai didžiu žmogumi ir vedi
paskui save gausybę draugų ir bičiulių.
Kaip mėlynakiai Lietuvos ežerai žiūri į dangų žemės
akimis, taip Tau, Sūnau, linkime žvelgti į žmonijos gėrį ir
juo užpildyti savo dvasines erdves.
Kaip gintarinį pajūrį glosto didžioji Baltija, taip liečiame
nuoširdžiausiais linkėjimais Tavo gyvenimą ir linkime
gintarinių laimės vandenų Tavo svajonėse.
Linkėdami vien tik didelių troškimų išsipildymo, mes tikimės,
jog darbų gausoje nepamirši savo gimtųjų namų.
Visada džiugins Tavo pasiekimai. Tėviškėj atsigėręs vandens
iš šaltinio ir suvalgęs duonos, lengviau eisi savo likimo kalnais.
Būk palaimintas, mūsų Sūnau,
Būk palaimintas, mielas vaikeli,
Nieko mes nebeturim brangiau,
Negu Tavo gyvenimo kelias.
Tegu saulė Tau laimę apšvies
Ir kiekvieną sparnuotą svajonę.
Lai mėnulio riekelė lydės,
Kai pristigs Tau gyvenimo duonos.
Kai Tu būsi išvykęs toli
Ir Tave tepasieks mūsų mintys —
Paklausyk, ką patars mūs širdis
Iš namų Tau atnešusi viltį.
Visą vasarą medų į korį
Neša bitės iš liepos žiedų —
Sau gyvenimo laimę sukrovę,
Duokit vaikui iš savo delnų.
Kaip medum kvepia darbas širdingas —
Taip gardu, jeigu dirbai perdien.
Ir žiedų aromato nestinga,
Jei kas tėviškos teikia vilties.
Kas gali būti laimingesnis, nei tie Tėvai,
kurie augina tokį gerą vaiką,
kurio, rodos, ir auklėti nereikia.
Stebėdavosi draugai ir artimieji,
klausdavo, kaip mes Tave auklėjame…
Atrodo visai nieko nedarėme,
kad būtumei toks, koks esi.
Tiesiog buvai visur kartu,
klauseisi mūsų pokalbių,
domėjaisi mūsų reikalais,
žavėjaisi draugų pasiekimais.
Džiaugiamės Tavo branda,
tikrumu ir atsidavimu žmonėms.
Pasitikime Tavo nuomone.
Ilgimės Tavęs, kai negali aplankyti.
Didžiuojamės Tavo sukurta šeima.
Daugybę kartų sakytus dalykus
norėtume išreikšti didžiule pagarba
Tavo gyvenimo veiklai bei idėjoms,
kurios yra visos Tavo ateities pagrindas.
Aš — Motina — aš obelis iš balto Sūnaus sodo,
Iš neregėtos pasakų žvaigždės,
Kur naktimis gyvenimą aukotų,
Kuri brandintų vaisių ateities.
Aš — Motina — aš obelis ant aukšto Sūnaus kalno,
Tarp pasakų pilių ir tarp žmonių.
Kai artimi sakys: — Sūnus užaugo, —
Aš atiduosiu Sūnų dėl visų.
Aš — Motina — aš obelis prie ilgo Sūnaus kelio,
Ir kai laukiniai vėjai Jį šukuos,
Tai nuo audrų užstosiu savo meile,
Ir mano dvasios balsas Jam dainuos.
Aš — Motina, aš obelis, aš — Sūnaus sielos medis,
Apglėbęs savo vaisių šakomis.
Tik mano meilė Jį tolybėj gelbės!
Jam — mano laimė, viltys ir širdis.
Lyg audringoji jūra gyvenimas buvo:
Plukdėm vėliavą laimės stebuklingais laivais.
Kartais žvaigždės mums švietė,
Kartais ašaros sruvo…
Glėbyje savo meilės nešini vien vaikais.
Ne iš turtų statytas svajotasis miestas,
Kur gyvenate Jūs — mūsų paukščiai maži,
Bet pasaulio audrų
Ir galybių nutiestas,
Kur šeimos laimės saitai amžini ir tikri.
Mūs kantrybė ant rankų
Pelnė Jums Dievo dangų.
… jei nepamirši, kad apie Tave yra daug gerų žmonių
— niekada nestokosi gerumo kitiems…
… jei nepamirši, kad turi senelius — niekada neieškosi
patarimų svetimuose namuose…
… jei nepamirši, kad turi kaimynus — niekuomet neturėsi
rūpesčių namuose…
… Tavo meilė artimiesiems sugrįš Tau su kaupu. Todėl
mylėk ir gerbk žmones, mylėk pasaulį…
… saulėtieji toliai lai surenka spinduliais į Tavo širdį
mūsų širdžių meilę žmonėms ir žemei…
… tepasėja Tavyje gerumą spinduliais kiekvieno rytmečio
saulė, kiekviena šviesioji diena.
Lyg pasakų šešėlis esi princesė ateities.
Aš laukiu, ir vaizduojuos kaip juokies.
Suknelė atlaso balta — pavasarinio sodo šydas…
Sustos Karalius Mėnuo naktyje akis Tavas išvydęs.
Esi jau čia, nors dar neatėjai į keistenybių žemę —
Žinok, čia žmonės vaikšto dideli ir šaukia meilę.
Užaugusių merginų širdyse ji angelu gyvena —
Tuo angelu, kur iš po motinos širdies aplanko žemę.
Mažyte mano, žvaigždėtom mintimis širdin atėjus,
Išvaikščiojus tarp debesų baltas dangaus alėjas —
Nešiosime ant rankų savo kūno ir dangaus dalelę
Ir melsime Tau angelo iš praeities laimingo kelio.
Tavo didelės šventės proga
linkime Tau daugybės planų įgyvendinimo
ir svajonių išsipildymo,
atkaklumo — siekiant užsibrėžtų tikslų,
valios tvirtumo — idėjų sprendimuose,
nuolankumo — prieš vyresnius žmones,
pritarimo — prašantiems Tavo pagalbos,
atlaidumo — besigailintiems,
meilės — savo šeimai,
ištikimybės — savo meilei
ir daug, daug sėkmės, sveikatos ir laimės.
Mes mylime Tave ir jaučiamės laimingi,
kai Tau sekasi.
Dedu Tau švelniai ranką ant galvelės,
Apkabinu, bučiuoju ir verkiu:
Meldžiu palaimos Tau, brangus Vaikeli,
Pasaulio keliuose ir tarp žmonių.
Aš laiminu Tave gyvent laimingai —
Nešioki šventą kryžių prie širdies.
Linkiu Tau daug gyvenime kantrybės
Ramybės, laimės, meilės ir vilties.
Iš motiniško ilgesio
Aš Tau likimą pinsiu, mano Dukra.
Gyvensiu viltimi šventa —
Už jūrų, už marelių pamatyt Tave.
Bet kaip Tave paguost,
Kad Tu tolybėje laiminga būtum,
Kad nors akimirkai išnyktų
Mus išskyrus žemės toluma?
Neišsenkantys šaltiniai liejas
Jausmui tėviškumo amžinam,
Neišleidusiam nuskristi vėjais
Ir barstyti laimę pakelės beržams.
Taip, dėkingi mes dabar likimui
Už nepaprastus namus, Tėvus,
Ir už tai, kad niekada gimtinės
Neiškeisim į kitus kraštus.
Mes suklumpame prie Jūsų kojų —
Seną slenkstį mūs namų bučiuojam.
Brangi Dukrele, sveikinam Tave —
Tu peržengei jaunystės slenkstį,
Tačiau globojanti tėvų ranka
Neleis nežinomybėn eiti.
Branginsime Tave kaskart labiau,
Globosime kiekvieną žingsnį.
Gal patarimų nereikės, tačiau
Ilgai tėvams maža išliksi.
Žinok, širdele mūsų praeities —
Tu — bendras mūsų sielų medis.
Tegu po kojom žemė Tau klestės
Ir vien tik laimės rytas žadins.
Brangi Dukrele, sveikinu Tave
Su nuostabia gyvenimo švente.
Kai esi toli nuo mano širdies — joks girios paukštis neuždainuos
giesmės, kuri atstotų Tavo kalbėjimą.
… ilgiuosi kiekvieno ryto, kai keldavau Tave iš sapnų
karalystės. Prisimenu kiekvieną vakarą, kai guldydavau
Tave į žvaigždėtų svajonių patalus.
… šaukiu Tave naktimis ir dienomis, didžiausių tolybių
erdves siekiančiais žodžiais, mintimis ir maldomis.
… šaukiu Tave savo dvasios pastangomis, tikėdamasi
įteikti Tau pasitikėjimo ir sėkmės, ilgesio ir džiaugsmo.
… nėra tų vertybių, dėl kurių galėčiau atsisakyti Tavo
gyvenimo reikalų, darbų ir rūpesčių.
… neįmanoma suskaičiuoti laiko saulėtekiais ir saulėlydžiais,
kuomet aš svajoju apie Tave.
… neaprėpiamas mano laukimo ilgesys Tau, mylima
mano Dukryte, o tai, kas atrodo amžinybe Tavęs belaukiant,
tuojau pat pavirsta akimirka vos tik Tu, brangioji, apkabini
mane.
Tarsi skambi gyvenimo giesmė —
Mums Jūsų meilė, duona, rūpestis…
Ir norisi karštai mylėt, gailėt,
Pateisint Jūsų tyrus lūkesčius.
Mes norim Jus lankyti visada
Su Jūsų anūkėliais mylimais,
Kad nubyrėjus džiaugsmo ašara
Apgaubtų tarsi debesų sparnais.
Mes mylim Jus ne švenčių dienomis,
Ne kasdienybės glaudžiam pilkuma…
Apvainikavęs meile ilgesys —
Tai mūsų amžinoji dovana.
|
|
(0)
Loading...
Gairės: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 200 | 