|
Mokėki gimt kasdieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus.
Tegul pro šalį dienos nepradunda.
Tebūna jos ilgesnės už metus.
Tų laimės valandų taip reta
Ir jos prabėga, kaip vanduo…
Lai bus gražiausi dar ateinantieji metai
Lai bus jie Tau pavasaris, o ne ruduo!
Gyvenk, kovok ir nenustok vilties!
Stipri valia, užgrūdinta kaip plienas,
Atvers duris į laimingą ateitį!
Kai krinta žvaigždės – svajonės pildosi..
Telyja šiąnakt Tau žvaigždžių lietus…
Linkiu, kad geri ir gražūs būtų žmonės,
kuriuos Tu sutiksi,
Kad visuomet būtų namai,
kuriuose Tavęs laukia,
Kad visuomet būtų rankos,
kurios nori tave apkabinti,
Kad būtų daug dienų,
dėl kurių norėtųsi gyventi!
Būk laiminga pavasarį,
kai gamta ramybe alsuos!
Būk laiminga vasarą,
kai žemė žiedais pasipuoš!
Būk laiminga rudenį,
kai langais pliaups lietus!
Būk laiminga žiemą,
kai žemė sniegu apsiklos!
Būk laiminga!
Vis kartojasi žiemos ir vasaros,
Ir pavasario vėjai šilti…
O gyvenimas primena pasaką,
Pasiklydusią žemės glėby…
O gyvenimas ima lyg duoklę
Mūsų juoką, svajas ir džiaugsmus,
Ir lyg skolą – nemokamai, dosniai –
Atskaičiuoja iš lėto metus…
Žmogus būna laimingas tik kasdien
nugalėdamas save, įveikdamas savo
tingėjimą, ištižimą, baimę, sąžiningai
atlikdamas savo pareigą dirbti ar mokytis
ir siekdamas tobulybės. Todėl tegul
kiekviena Tavo gyvenimo diena būna
paženklinta ir įprasminta darbais –
Tėvynei, Tėvams ir Sau.
Šoksime mes dviese ant stalo gatavi,
Mums linksmai šypsosis bonkos ir arkliai balti, balti.
Mūsų riaugą vodkos aidas atkartos toli, toli,
Šoksime mes dviese per tavo gimtadienį ant stalo gatavi.
Kaip man gaila, kad gėlės nuvysta,
Kai išeina gražuolė jaunystė.
Kaip man gaila, kad žvakės užgęsta,
Kai gyvenimas ašaroj skęsta…
Bet likimas Tau kelią nulėmęs
Stovi dvasios lobiu pasirėmęs,
O tie, laimės mažos pavydėję,
Jau išėjo tuštybių alėjom…
Už stiprybę, už viltį, už tiesą —
Su Tavim likę — ranką Tau tiesiam!
Ką turi gražiausio — to jau nebekeiski
Siekiais ir idėjom, amžinais darbais.
Ką turi kilniausio — niekam neatskleiski —
Mintimis naudosies dar ilgai, ilgai.
Daug dar užgyvensi, daug dar ko norėsi,
Bet atmink, gyventi niekad nesuspėsi.
Tad bučiuoki saulę ankstų rytą kėlęs,
Gerki medžių rasą savo širdimi,
Skrisk su meilės paukščiais, su padaužom vėjais!..
Lai bus priesakai Tau mūsų artimi.
Ar pavasaris, ar žiemos siaučia,
Ar ruduo žingsniuos šalia…
Kai gimtadienis mus glaudžia —
Vasarėja širdyje.
Ir tuomet sužydi visos pievos,
O žiedų gausumas — lig dangaus!
Nesurinksi laimės vienas —
Mylimuosius pasišauk.
Su gimtadieniu, su laime!
Apkabiname su meile.
Iš rožių puokštės išsitrauk mane —
Laiškelyje aš suvyniotas…
Ir mano bučinys Tavam delne —
Tai dovana Gimtadieny svajotam.
Kai beprotybė šoka naktyje —
Aš Tavo glėbyje laimingas,
Bet šiąnakt rasi laiško raidėse
Žodžius, kurių Tau nuolat stinga.
Aš į Gimtadienį nespėjau grįžt,
Bet meilė Tau laiškely liks.
Siunčiu šampano Taurę
Prie lūpų rožiniai skaisčių.
Gimtadienio žvaigždės sulaukęs
Siunčiu Tau šimtą bučinių.
Aš dovanoju savo meilę,
Nes svarbioje Tau dienoje
Man nieko dėl Tavęs negaila
Mūs dviejų meilės dainoje.
Nepaleiski savo laimės paukštės
Jos sparnuos Gimtadienis atskris.
Pavaldus Tau bus galybių aukštis
Ir daužysis dar jauna širdis.
Iš vienatvės ryto atsikėlęs
Tu išeik į vienišas gatves,
Kur praeivis ties Tau gėlę
Vietoje užpykusio manęs.
|
|