|
Jei tik galėčiau, nuskinčiau mėnulį
Iš nakties tamsaus dangaus.
Jei tik galėčiau, nusegčiau visas žvaigždes,
Kurias patiesčiau tavo sapnuose.
Jei tik galėčiau, neščiau ant savo delnų
Tave per gyvenimo kelią, kurį deja,
Tau pačiam įveikti reikės.
Svečiai susirinko pasveikint vaikučio,
Mažos rankelės, visas gležnutis,
Uždekit žvakelę, šiandien krikštynos,
Praneškit pasauliui, tegu visi žino.
Nušviesk bažnyčią savo šypsena,
Šiandien išaušo tavo Krikšto diena,
Te nuplaus Tavo kaktą šventas vanduo,
Nusiris nuo širdies nuodėmingas akmuo.
Tėvo rankos mane neša
Šiandien į Bažnyčią krikštui,
Aš matau šviesos dėmelę
Ten aukštai virš kryžiaus.
Liečia kaktą vandenėlis
Gera, gera širdyje,
Vėl matau šviesos dėmelę
Aš pakėlęs akeles.
Apšvietė žvakutė širdį,
Šypsosi visi svečiai,
Aš liečiu rankutėm švelniai
Šviesą, kuri tūno ten aukštai.
Aš žinau, tikrai žinau,
Kad ten tu mane matai,
Ir linki man šiandien
Būt laimingam amžinai.
Tėvo rankos mane neša
Su žvakelės liepsnele,
O širdelėje man gera,
Nes mačiau, mamyt, tave.
O kaip džiaugiuosi, kad pasirinkot Jūs mane,
Ir sutikote pakrikštyti tada
Kai Kalėdų šerkšnas spaudė širdį,
O krikšto žvakė ją sušildė.
Smagu bus augti ir juokauti,
Su tavimi dėde pabendrauti,
Tau teta laišką parašyti
O per atostogas pasimatyti.
Žinau, kad Jums gali būt sunku,
Bet padaryti nieko negaliu
Tėveliai šitaip pasirinko,
Bet mūsų nuomonės dėl to sutiko.
Visi šiandieną susirinko
Tavęs pasveikinti, mažuti,
Bažnyčioj sukalbėt maldelę,
Uždegt ta proga po žvakelę…
Šią ypatingai gražią dieną
Baltu drabužiu pasipuošęs,
Palydimas krikšto tėvelių,
Tapti krikščioniu pasiruošęs…
Tegul vien laimė, meilė, gėris,
Tave telydi visados…
Krikšto žvakelės šildanti liepsnelė,
Te šviečia, neužgęsta niekados.
Krikšto tėveliams palinkėsim sėkmės,
Jie rūpintis krikšto vaikeliu turės,
Paguosti nelaimėj ar dalintis džiaugsmais,
Visad patarti, būt geriausiais draugais.
Mieli krikšto tėveliai
Ši diena ypatinga,
Degant baltai žvakelei
Šiandien tapsiu turtingas.
Gausiu meilę Dievulio
Dovanų kalnelius,
Kunigėlio palaimą
Ir antrus tėvelius.
Į tikėjimo kelią
Vartelius man atversit
Ir mane pirmą kartą
Pas Dievulį nuvesit.
Suskambėjo bažnyčios varpeliai
Laikas krikštyti vaikelį.
Maži angelėliai kviečia,
Tapt krikščionišku piliečiu.
Baltas krikšto balandis sparneliu pamojuos,
Švelnia plunksnele Tau veidelį paglostys…
Nuo šiandien, mažyti, Tave Dievulis globos,
Sunkiausią minutę padės, ašarėles nušluostys.
Tegul krikšto žvakutės liepsnelė
Niekada neužgęsta tavo širdyje.
Tegul apšviečia tavo kelią
Ir atsisipindi akyse.
Tegul tavo gyvenimas bus tiesus
Kaip aukštyn besistiebiantis medelis,
Ir paprastas kaip vyturio giesmė.
Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu.
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.
Kad geri ir gražūs būtų žmonės, kuriuos tu sutiksi,
Kad visuomet būtų namai, kuriuose Tavęs laukia,
Kad visuomet būtų rankos, kurios nori tave apkabinti,
Kad būtų daug dienų, dėl kurių norėtųsi gyventi!
Krikšto dieną prisiminę, sveikinam, Sūnau, Tave.
Auk tėvynei Tu didvyriu — būki ten, kur šauks garbe. Mums,
Sūnau, nebūsi mažas, nes juk vyras Tu esi.
Būk gyvenimui ne pažas… Tu Karalium būk širdy.
Didžiadvasis, gailestingas — gerumu pasižymėk.
Niekada nebūk klastingas — jei mylės ir Tu mylėk.
Gerbdamas kiekvieną žmogų, tapsi pats didžiu žmogum.
Tik tarp tikrų dvasios lobių rasi sau tyrus turtus.
Tave laiminę per Krikštą, rodom Tau mes “Dievo pirštą” —
Paklausyk antrų tėvų ir laimingas būsi Tu.
Aš vėl glaudžiuos prie Jūsų rankų
Baltuosiuos Krikšto marškiniuos.
Jaučiu, kad širdimi aplankot,
Nes Jūsų aš dažnai ilgiuos.
Jaučiu švelnumą Motinėlės
Ir Tėvužėliu taip tikiu,
Kaip tam ryte, kai marškinėliais
Apvilkote mane abu.
Dabar tuos marškinius šventuosius
Prie savo vaiko aš glaudžiu —
Jam Krikšto laimę atiduosiu —
Savo Krikštatėvių vardu.
|
|