|
Jau (50) kartų paukščiai parskrido.
Jau (50) kartų nužydo žiedai.
Jau (50) kartų žemėj gyventa.
O rodos dar tiek mažai.
Balta šarma papuošė Jūsų plaukus,
Kaip greit prabėgo (50) vasarų žalių.
Daug liepų nužydėjo, o dienos bėga ir nelaukia.
Daug džiugių, linksmų, laimingų valandų.
Jau (šešiolika) metų praėjo,
Kai supaisi lopšely maža.
Jau auksinė žvaigždutė žėrėjo,
Kai tarei pirmą kartą mama
Džiaugsmo, kurio mums visada stinga,
Laimės, kurios niekada neužtenka,
40-mečio proga Jums linki…
Pabelsk 18-ka kartų, ir durys plačiai atsivers,
Tenai rasi žirgą, be balno, laukinį: jis spardysis, žvengs.
Jaunystė jo vardas, pakviesk jį, svajonių vadžias nusipink.
Užsėdęs tvirtai pažaboki ir viesulu lėk laimės link.
Baltų beržų pavėsy išgerkime sulos —
Pakelkime po taurę jaunų dienų kaitros.
Jaunystę atsiminę, ieškokim artumos
Ir siela, lyg kadaise, iš laimės uždainuos.
Jau šešiasdešimt metų žaliuoja šie beržai.
Takai seni užžėlę, nes Tu čia nebraidai.
Sugrįžk beržų pavėsin — ne vienas — su vaikais —
Atrasi — ką praradęs, nes čia kadais gimei.
Baltų beržų pavėsy lai paukščiai Tau čiulbės,
Primins gražiausią laiką iš Tavo praeities,
Suteikdami vien sielai nežemiškos vilties,
Kad taps auksiniais metai ir lyg beržai šlamės.
Tegu Tau rudeny auksiniam pulsuos gyvenimu krūtinė!
Puokštę iš sveikatos rožių dovanojam,
Glėbį meilės su laukų gėlėm,
Čiulbesį paukštelių su žaliausiu gojum —
Mes Jums linkime sėkmės!
Ką bedovanotume — menkai atrodo —
Jūsų dvasios turtai — tėviškės verti.
Keista, kad ne mes Jus, o tik Jūs mus guodžiat…
Ir nežinom, ar mes to verti?
Jums reiškiam padėką ir pagarbą didžiausią,
Ir linkim metų dar ilgų, gražių, šviesiausių!
Kai pusė amžiaus Tavo vieškeliuos sustojo,
Tu pastebėjai — baltoj karietoj laikas nuvežė metus…
Žvaigždėtas kelias buvusius vargus užklojo,
O laimė duonos kąsnį laužė su Tavim perpus.
Tai praeitis… ir liko tik žavus paveikslas —
Laimingi štai ant vieškelio plataus vaikai…
Ir panaši lyg dvynė laimės linki Tavo sesė,
Kuriai Tu motiniška šiluma buvai.
Tad būk laiminga, jauski mūsų glėbį,
Mes tokią norime Tave mylėti.
Kaip džiaugiamės galėdami pagerbti Jūsų Jubiliejų,
Ir mylim Jus už perneštas jau rūpesčių naštas.
Prabėgę sunkūs metai lieka neišdildomais šešėliais,
Kuriuos tarsi nusineša “nematomas kažkas”…
Svajojom jau seniai Jums pasakyti daug gražaus, svarbiausio.
Bet kaip mums suskaičiuot saulėlydžius, dienas, rytus,
Kada ragavot akmeninę druską duonele gardžiausia,
O sunkų “kryžių” nešėt už save ir už kitus?
Mes keliam ištvermės ir ryžto taurę
Ir siunčiame dangaus gyvybės saują!
Turtingas esat metų gausumu,
Garbingas esat tarp visų žmonių,
Ryžtingas būkit savo veržlumu,
Šlovingas būkit meilės dosnumu.
Nesusilygint niekam teisumu!
Nesuskaičiuoti kiekio artimų!
Nesulaikyti siekių ir darbų,
Nenusileidžiat niekam Jūs protu!
Už jūsų pavyzdį kaip reikia mums gyvent,
Gyvybės taurę leiskite pakelt.
Su Garbingu Jubiliejum leiskite pasveikint,
Palinkėti Jums sveikatos iš visos, visos širdies.
Ir gyvenimą pratęsti leiskite paskatint,
Mūsų žodžiais ir troškimais suteikiant vilties.
Su gražiausiu Jubiliejum leiskite pasveikint,
Palinkėt ilgiausių metų, laimės, džiaugsmo ir garbės.
Koks žmogus gyvenimą labiau galės išaukštint,
Negu tas, kuris sulaukė penkiasdešimties?
Su garbingu Jubiliejum — pusė amžiaus praeity…
“Penkiasdešimt” jau praėjo, tačiau “šimtas” dar toli…
Nuostabusis amžių amžiaus vidurys —
Apibendrinimas savo eros.
Įpusėjusi gyventi paslaptis…
Juk pusiaukelėj tikrai sustoti gera.
Apkabinsime Tave nepaprastai,
Palinkėsim Tau brandžiausio laiko —
Tęsis Jubiliejus dar ilgai, ilgai…
Kad Tau pusė amžiaus — patikės tik vaikas.
Todėl, kad Tu esi, mes džiaugiamės visi
Ir lai Tavoj širdy bus vien viltis šviesi.
Už devynių marių supasi vaikystė,
Už devynių jūrų vaikščioja jaunystė,
Už devynių mylių — meilę Tu radai,
Iš devynių laimių — gimė Tau vaikai.
Ilgas lemties kelias — nebenusakyt…
Dar lyg vakar gimėm — nebenumatyt,
Kaip tos dienos bėga — bėga lyg vanduo…
Pamatai, kad lieka viskas vien vaikuos.
Tad ar gali laimė būt didesnė?!
Tad ar gali būt gyvenimas gražesnis?!
Garbingo amžiaus jubiliejus –
Vainikas metų praeities,
Kur rasi smilgų ir lelijų.
Tokia pusiausvyra lemties,
Kad pilką dieną šventė keičia,
O ją – sunki darbų našta…
Branginki, vertinki ir džiaukis
Dalia, kuri vien tau skirta.
Susikaupė širdy ir išmintis, ir patyrimas,
Ir nueitų dienų graži rimtis.
Tai, kas praėjo, kas jau buvo –
Kaip kraitis, dovana arba lemtis.
O būsimieji metai tegul būna
Praėjusių brandus ir ilgas tęsinys!
|
|