Sveikinimai.lt

Išeisi, palikęs vaikystę,
Pirmąsias klaidas, paauglystę,
Čia meilė pirmoji dar dūsaus ilgai,
Liūdės pamiršti sąsiuviniai.

Trumpos pertraukos, jų šurmulys,
Lentoje nebaigta užduotis,
Laiko upė tekės, jos užtvenkt negali,
Paukščiai grįžta, o tu išeini.

Na, kodėl, kai aplinkui toks kerintis grožis:
Žydi obelys, paukščiai susuko lizdus,
Kai jaunystė kaip žiedas pradėjo tik skleistis
Teks užverti duris ir palikti draugus.

Vieną kelią iš šimto tau teks pasirinkti,
Pasitark su širdim, apsispręsk ir tada
Drąsiai ženki gyvenimo savo sutikti
Ir te laimė į kelią išlydi tave.

Pro mokyklos langus vaikystė staiga prabėga,
Jos ilgos pamokos baigės visviena.
Mokykloj patyrėm tiek džiaugsmo ir laimės,
Ir štai mes išeinam visai jau suaugę.

Po laiko tu jau supranti, kad pasibaigė
Jaunos dienelės, juokas, išdaigos visų.
Kad atėjo tavo tas gyvenimas,
Kad nebepamatysi jau draugų.

Nors proto aukštumų aš niekada ir nepasieksiu,
Nors išradimai, mokslas – ne mana sritis,
O nuo tiksliųjų mokslų atkakliai aš bėgsiu,
Bet mano kelias, mano viltys, ateitis.

Nė kiek ne prastesni nei įžymių profesorių,
Nė kiek ne mažesni nei mokslininkų šių.
Ir nesvarbu, kokia mana profesija,
Svarbiausia tai, jog aš ŽMOGUS esu.

Nenuorama, peštukas, sėdėdavau gale
Ir grauždamas pieštuką, trugdžiau kam nors šalia.
Kelnaitės paraitytos, kišenėje akmuo,
Apkultas apdraskytas vėl grįždavau namo.
Nė velnio nebijojau, pripratęs prie lazdų,
Tvirtai laikiaus ant kojų, ėjau pešiaus už du…

Sudie, pradinės klasės suole,
Sudie ir tau skambuti,
Ne visada norėjai tu
Man tikras draugas būt…

Bus daug dienų bežydinčių alyvom,
Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm.
Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų,
Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.

Jau girdi? Klasės užsidaro.
Paskutini kartą paklausyk
Toks labai pažystamas ir geras
Tų senųjų naktų skambesys.
Eisiu jau žali klevai pasvirę
Pakuždės prie vartų paslapčia.
Čia pirma svajojome mes gimę,
Ir vieškeliai prasideda nuo čia.