Nebijok, jaunystė neišeina —
Prasidės tik vasara tikra.
Kai gyvenimas per lauką eina
Tarsi šienpjovys šalia Tavęs.
Nebijok, vaikai dar neužaugo…
Jie baltų ramunių žieduose —
Ten Tavosios meilės medų saugo,
Nuostabaus likimo laukuose.
Nebijok, nes nepritrūks sveikatos
Tau darbuotis taip kaip niekada
Ir nerasi “pagalių” Tu “ratuos” —
Grįžulas pames juos danguje…
Keturiasdešimtmetis žvaigždynais lekia…
O jau tie penki… laikys Tau šventės žvakę!