Sveikinimai.lt

Kaip gera tiems, kurie dar turi Mamas.
Kaip gera tiems, kurie gali pabučiuoti
Jų vi­sada šviesos kupinus veidus ir geras ran­kas.
Kaip gera tiems, kurie gali pamatyti savo atspindį jų akyse.
Kaip gera tiems, ku­rie gali džiaugtis Motinų palaiminimu.

Pasėdėk parymuok sidabruotą galvą parėmus,
Tolsta, tolsta gražiausi gimtinės takai:
Žinom, kad atiduotum savąją širdį,
Kad laimingi tik būtų tavieji vaikai.

O dienos liūdnos ir laimingos,
Ištirpsta džiaugsmo šurmuly.
Te nieko šiandien tau nestinga,
Aplinkui šypsos artimi…

Už rūpestį, vaikystės pievų rasą,
Jaunystės grožį ačiū Tau tariu, už meilę!
Tuos žodžius tegu užrašo,
Kaip priesaką kartoti juos turiu.

Šią džiugią dieną pas Tave skubu
Su žodžiais ilgesio ir meilės pagimdytais,
Man niekas kitas šiandien nesvarbu,
Išskyrus laimę Tavo akyse, Mamyte.

Mama, gyvenimas lyg medis
Su kiekvienais metais jis numeta atvargusius lapus.
Na, o kai tu sulauksi giliosios senatvės,
Pagalvok apie gerus dalykus.

Ir nesvarbu ar tau 10 metų ar 30, 50, 80
Tu visalaika liksi tokia pat linksma.
Negaliu sakyt, kad būsi nepakartojamo grožio,
Nes kelios su metais ateinančios raukšlelės pagadins tavo veida,
Bet prisimink, kad širdis niekada nesensta
Ir joje visada tilps meilė sau ir visiems kitiems.

Aš negaliu apsakyti kokia tu šiandieną graži
Aš negaliu apasakyti kokią meilę tau jaučiu
Aš net negaliu suvokti kokia tu protinga
Tai viska skiriu tau mieloji, mamyte.

Mamyte, Tu šilta
Saulytė dieną blausią.
Tu – pievoj atrasta
Gėlytė raudoniausia.

Kol tau sukako metukai, ji kantriai vystė ir maitino tave, nors kartais tu verkei visą naktį…
Kai tau buvo metukai, ji išmokė tave vaikščioti, nors tu nuolat pabėgdavai, kai ji šaukė tave…
Kai tu paūgėjai, ji virdavo tau skaniausią, kokį tik mokėjo, maistą, nors tu dažnai numesdavai lėkštę ant grindų…
Kai tau buvo ketveri, ji davė pieštukus ir mokė piešti, nors kartais tu ir piešei ant sienų…
Kai tau sukako septyneri, ji palydėjo tave į mokyklą ir jaudinosi bei graudinosi ne mažiau, nei tu…
Kai tau buvo dvylika, ji kaskart laukdavo tavęs iš mokyklos, kad apkabintų, o tu užsidarydavai savo kambaryje…
Kai tau buvo aštuoniolika, ji susigraudinus braukė ašarą tavo išleistuvių vakare, o tu paprašei, kad tau nupirktų mašiną…
Kai tau buvo dvidešimt, ji prašydavo tavęs pabūti su šeima, o tu visą savo laiką praleisdavai su draugais…
Kai tau buvo dvidešimt penkeri, ji padėjo surengti tavo vestuves, o tu apsigyvenai kuo toliau nuo jos…
Kai tau buvo trisdešimt, ji atsargiai patardavo tau dėl tavo vaikų auklėjimo, o tu prašydavai nesikišti į tavo gyvenimą…
Kai tau buvo trisdešimt penkeri, ji skambino ir kvietė tave pietų, o tu atsakydavai, kad neturi laiko…
Kai tau buvo keturiasdešimt, ji skambino ir skundėsi ligomis, taip prašydama tavo pagalbos, o tu sakydavai, kad vaikai atiduoda meilę savo vaikams…
Vieną dieną, kai tavo mama paliks šį pasaulį, jos meilė apleis ir tavo širdį. Vieni iš Rojaus vartų – tau dovanojama besąlygiška Meilė – užsidarys…
Todėl… kol tavo mama čia, nepalik jos, nepamiršk ir padaryk viską, ką tu gali… Nepyk ant jos, nesakyk ir nedaryk nieko, kas gali sudaužyti jos mylinčią širdį…
Tu turi tik vieną mamą ir vieną tėvą – saugok juos, nes vieną dieną tu suprasi, kokia, gili ir tikra yra jų Meilė tau ir kokia ypatinga ir besąlygiška yra Motinos Meilė.