Sveikinimai.lt

Tikėk, kad vietoj stovi saulė,
Tikėk, kad žvaigždės – ne liepsna.
Tikėk jog tiesa – tai apgaulė,
Bet mano meilė Tau – amžina!

Aš atbėgau tam, kad pasakyčiau
Tai, ką tu ir taip senai žinai
Noriu, kad žinotum: aš mylėjau,
Tebemyliu ir žadu mylėti amžinai.

Jau naktis… o blakstienos nelimpa…
Ir sapnai neaplanko manęs…
Ir širdis plaka smarkiai, nerimsta…
Gal todėl, kad ilgiuosi tavęs..?

Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos.
Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos.
Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį,
Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas.
Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio,
Reikia kad pamiltų lužtančias šakas…

Meilė – tai mažytis paukštelis:
Per daug suspausi – mirs,
Per daug atleisi – išskris.
Ką myli – paleisk.
Sugrįš – bus tavo.
O jei ne – tuomet tavo niekada ir nebuvo…

Kažkas man pasidarė,
Tikriausiai aš sergu.
Nes vos tave pamačius,
Iš karto paraustu.

Širdelė smarkiai plaka,
Ir seilės ima tyst.
Tave pašaukt norėčiau,
Bet negaliu išdrįst.

Buvau net poliklinikoj,
Del šitų sopulių.
Ir daktaras nustatė,
Kad aš tave myliu!

Vėlyva meilė skaudina krūtinę…
Dažnai apkartęs jos svaigus medus,
Dažnai jau ji trumpa ir paskutinė,
O lauki, trokšti jos jaunatviškai godus.

Gaivina ji, šviežia žole padvelkus,
Ir net pirmos – lakštingalą girdi…
Bet židiny ne tokios degios malkos,
Ir nerimas – kaip kirmėlė širdy.

Kad meilės tai delčia, kad pilnatis pralaimi,
Ta nuojauta – per dieną ir pernakt…
Gal tai ne meilė jau, o deginanti baimė…
Jos, paskutinės, amžinai netekt…

Myliu tave kaip bangos myli krantą,
Kaip žiedas – kvapą, mėnulis – naktį, ruduo gi – saulę.
Myliu tave aš taip, kaip garsas myli ausį,
Kaip spindulys, kad myli akį, plakimas – širdį,
Aš taip myliu TAVE…