|
Ugnis – visai ji nekaršta,
Ji be tavęs nemoka degti.
Mana širdis tokia liūdna,
Ji be tavęs nemoka plakti.
Ir ledas man visai nešaltas,
Žinau, dėl šito kaltas tu.
Na padaryk, kad sniegas būtų baltas,
Kad būtum širdyje tik tu.
Kai tik saulė žemę palieka,
O mėnuo stoja į jos gretas,
Aš kas kart danguje regiu
Žaidžiančius angelus,
O vienas iš jų esi tu…
Žudai mane savuoju juoku,
Širdim lyg žeme,
Jautrumu lyg arkos styga…
Kas kart, kai tik užgroja
Aš naują giesmę kurti mėginu,
Sulūžusiais pieštukais užrašyti mėginu.
Tik kas kart lapą ištepu,
Šiukšlių dėžėje palieku…
O giesmėse tavąjį vardą tariu,
Tik jos dienos šviesos neišvys,
Ir amžiams ten pasiliks
Ir tavos širdies stygos nepalies…
Myliu tave…
Kaip pavasaris myli alyvas.
Myliu tave…
Kaip lietus myli pievas.
Myliu tave…
Kaip saulė myli plaštakę.
Myliu tave…
Kaip paukštis myli skrydį.
myliu tave…
Kaip vėjas myli medį.
Myliu tave…
Kaip juokas myli lūpas.
Myliu tave…
Kaip rankos myli smėlį.
Verkiu dabar…
Nes visa tai netiesa.
Aš tave myliu taip, kaip niekas nieko niekada nemylėjo, nemyli ir nemylės…
Žinok tai…
Myliu tave…
Pavydžiu vėjui, jis liečia tave,
Pavydžiu lietui, jis bučiuoja tave,
Pavydžiu saulei, ji šildo tave,
Pavydžiu mėnuliui, jis migdo tave,
Pavydžiu viskam, nes aš tave MYLIU.
Kai Tu šalia,
Noriu išgirst kaip plaka širdis…
Kai Tu šalia,
Kvepia dangus, dūžta tyla…
Kai Tu šalia,
Nebaugus net ir lietus…
Kai Tu šalia,
Noriu apkabint Tave…
Noriu, kad Tu pajustum,
Tai, ką aš jaučiu Tau..
Kai Tu šalia,
Širdy pražysta geismo lelija…
Kai Tu šalia…
Kai užmerkiu akis ir laikas slenka lėčiau,
Ateina mintis, kad myliu tave vis stipriau,
O kai tai suprantu, neliūdėt negaliu,
Nes kur esi tu, ten būt negaliu.
Per daug man skaudu ir labai jau sunku,
Tavęs aš matyt negaliu…
Nes tik pamačius tave, noriu laikyti delne.
Saulę dovanočiau, tave aš globočiau,
Nes man brangisusias esi, likęs vienas širdy…
Kaip pamažu slenka laikas, bet kartu jis skrieja jau per greit…
Kaip noriu sustot ir pasakyt: užteks, gana,
Rojau, aš jau čia!
Bet tuomet atsimenu, kad šiam pasauly esi tu!
Tu juk negali manęs išduoti, skaudinti, meluoti…
Juk aš myliu tave, ir mes turime būti drauge!
Nebūk žiaurus, ir išskleiskime abu sparnus!
Skriskim kartu, kur būsim tik aš ir tu!
Daugiau ten nebus nieko.. Tik tu ir aš…
Myliu tave, kai esi arti.
Myliu tave, kai esi toli.
Myliu tave, kai tu miegi.
Myliu tave, kai pabundi.
Myliu tave, tu tai žinai.
Jaučiu, jaučiu tą šiltą jausmą kai pamatau tave…
Tu taip arti manęs, man gera į tave žiūrėti…
Girdėti tavo balsą, pajusti stiprų apkabinimą…
Jaučiu, kad būsime kartu, aš tuo tikiu…
Nes supratau, kad begalo tave MYLIU…
Mano širdis vis plaka greičiau,
Nes laukia tos akimirkos,
Kai pamatys tave pareinant iš toli.
Ir tarsiu aš tuos gražiausius žodžius tik tau,
“Myliu tik tave”.
Kaip gera būti tavąjam glėbyje.
Jausti tavo šilumą, meilę man…
Pajusti tavo bučinius, kupinus meilės…
Klausytis tavo žodžių, kurie skirti tik man vienai…
Myliu tave mažuti… amžinai tavo…
Man kažkas pašnabždėjo,
Kad moterų diena atėjo,
Tad sveikinu tave su šia diena,
Nešioki meilę savo širdyje…
Pasaulis dėl Tavęs sukurtas,
O aš tik dėl Tavęs…
Nes Tu man tik vienam sukurtas,
O aš tik Tau vienam…
Tu mano visas, visas turtas,
Aš Tavo tik dalelė,
Bet meilė mums abiem sukurta,
Juk mes be jos negalim…
Ar saugosi mane, jei užmerksiu akis tamsoje..?
Ar laikysi rankas, jei nieko neturėsiu..?
Ar neleisi paskęst, jei pradėsiu savęs nekęst..?
Ar liksi šalia, jei užges šviesa širdyje..?
Ar leisi prisiglaust, tylėt ir nieko neklausinėt..?
Ar parodysi ką reiškia mylėt…
Kai tave pamačiau…
Iš kart įsimilėjau
Ir tavo mėlynas akis
Į širdį įsidėjau…
Tave išbučiuot šiandieną norėčiau,
Ant kaklo palikti žymes
Ir naktį kvailioti
It galvą pametus
Tave vis myluoti, bučiuoti…
Bet sako merginoms kvailioti negalima,
Jausmus demonstruoti taip pat!
Bet spjaukim į viską,
Juk niekas nemato
Juk šiandiena Meilės diena…
|
|