|
Meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą,
Tai žiūrėjimas kartu, ta pačia kryptimi.
Kaip ilgai tavęs nemačiau…
Virpulys. Ilgesys. Nedrąsumas…
Neilgai čia pabuvom, tačiau
Vėl sugrįžo tavasis artumas.
Kaip ilgai aš tavęs nemačiau…
Tik sapne aš tave bučiavau.
Susitikim išgerti kavos
Ten kur niekas tavęs neieškos…
Gamtos karūna yra meilė.
Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių,
Tarsi norėdama viską į save sugerti.
Ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų.
Keli lašeliai iš meilės taurės,
Atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą.
Tu mylimas žmogus, vienas toks brangus,
Amžiais šitaip bus. Nieks neatims tavęs niekad iš manęs.
Tol kol suksis žemė, tol kol saulė švies, savo rankas, meilės pilnas, man ištiesk.
Tu perlas delnuose, auksas pūkuose, vėjas laukuose.
Man reikia tik tavęs, būk šalia manes, kol širdis užges!
Už sudilusį skatiką parduodu Tau akis…
Jos mirusios ir man nereikalingos…
Klausa mano kainuos brangiau,
Nes tylą ir tavo šnibždamus žodžius girdėti tebenoriu..
Prisiminimai? Jie man brangiausi…
Jų neatsiimsi, nesumainysi, neapgausi…
Deja, bet siela jau pažadėta velniui…
Vienintelis dalykas, kurio aš neparduodu – ŠIRDIS,
Ją atiduodu Tau.
Nepyk, ji nubrozdinta ir turi keletą randų,
Bet ji šilta ir plaka tiktai Tau…
Nesispyriok, pasiimk ją, saugok…
Kur tu esi, mano meile?
Aš be tavęs jau nykstu.
Kartais atstoji man saulę,
Bet – kai tik lyja – pykstu.
Kur tu esi, mano laime?
Aš be tavęs lyg lietus,–
Piktas, negeras savaime.
Grįžki, ir būkim kartu.
Meilė – geras išradimas,
Meilė – velniškas žaidimas,
Meilė – muša, meilė bara,
Meilė į kapus nuvaro.
Meilė mokinius kankina,
Meilė dvejetus gamina,
Mokytoja be širdies,
Nesupranta padėties…
Ne kiekvienam atverki savo širdį,
Nes ne kiekvienas ją supras.
Geriau palikti širdį laisvą,
Kam ji skirta, tas ją supras.
Tu toli ir mus skiria ne tik kilometrai.
Mus skiria laikas, nepermaldaujamas laikas…
Bet kartu aš šalia…
Štai as girdžiu tavo širdies dužius, galiu paliesti tave…
Girdžiu tavo tariamus žodžius…
Tu čia, šalia manęs, manyje, širdyje…
Užsimerk ir aš ateinu…
Švelniai paliesiu tau lupas…
Išnyks viskas: laikas, žmonės ir liksiu tik aš…
Ta pati aš kaip ir tada,
Prieš metus, mėnesį, savaitę, dieną, valandą, minutę…
Lai meilės žodžiai stebuklingi suteikia tau sparnus,
Kad pas mane minčių keliu atskristum
Ir bučinius padovanotum man svaigius…
Patikėk, aš ir vėtroj ateisiu,
Ir tada, kai žaibai sutviskės,
Aš ne pyktį tau nešiu,
Aš atnešiu tau meilės kupiną širdį…
Meilė – tai deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti,
Ji – visas pasaulis, nors ją gali apkabinti abiem rankom.
Jei per 25sek man neatrašysi, iš kurių jau praėjo 15!
Ir jei per 10sek iš tavęs negausiu atsakymo, tu man busi skolinga(s) visą naktį kartu…
Tavo laikas baigėsi…
Jei vieną dieną atsirastų noras verkti, paskambink man…
Nepažadu tavęs prajuokinti, bet galėčiau verkt kartu su tavim…
Jei vieną dieną nuspręstum dingti, paskambink man…
Neprižadu tavęs prašyti pasilikti, bet galėtume dingti drauge…
Jei vieną dieną nebūtų noro su kuo nors kalbėti, paskambink man…
Patylėsime drauge…
Bet jei vieną dieną tu paskambinsi ir aš neatsiliepsiu…
Vistiek ieškok manęs, galbūt man reikia tavęs…
Nebūtina daryti žygdarbių, visai pakanka mažų dalykėlių, atliktų su didele meile.
|
|