|
Ugnis – visai ji nekaršta,
Ji be tavęs nemoka degti.
Mana širdis tokia liūdna,
Ji be tavęs nemoka plakti.
Ir ledas man visai nešaltas,
Žinau, dėl šito kaltas tu.
Na padaryk, kad sniegas būtų baltas,
Kad būtum širdyje tik tu.
Kai tik saulė žemę palieka,
O mėnuo stoja į jos gretas,
Aš kas kart danguje regiu
Žaidžiančius angelus,
O vienas iš jų esi tu…
Žudai mane savuoju juoku,
Širdim lyg žeme,
Jautrumu lyg arkos styga…
Kas kart, kai tik užgroja
Aš naują giesmę kurti mėginu,
Sulūžusiais pieštukais užrašyti mėginu.
Tik kas kart lapą ištepu,
Šiukšlių dėžėje palieku…
O giesmėse tavąjį vardą tariu,
Tik jos dienos šviesos neišvys,
Ir amžiams ten pasiliks
Ir tavos širdies stygos nepalies…
Myliu tave…
Kaip pavasaris myli alyvas.
Myliu tave…
Kaip lietus myli pievas.
Myliu tave…
Kaip saulė myli plaštakę.
Myliu tave…
Kaip paukštis myli skrydį.
myliu tave…
Kaip vėjas myli medį.
Myliu tave…
Kaip juokas myli lūpas.
Myliu tave…
Kaip rankos myli smėlį.
Verkiu dabar…
Nes visa tai netiesa.
Aš tave myliu taip, kaip niekas nieko niekada nemylėjo, nemyli ir nemylės…
Žinok tai…
Myliu tave…
Pavydžiu vėjui, jis liečia tave,
Pavydžiu lietui, jis bučiuoja tave,
Pavydžiu saulei, ji šildo tave,
Pavydžiu mėnuliui, jis migdo tave,
Pavydžiu viskam, nes aš tave MYLIU.
Kai Tu šalia,
Noriu išgirst kaip plaka širdis…
Kai Tu šalia,
Kvepia dangus, dūžta tyla…
Kai Tu šalia,
Nebaugus net ir lietus…
Kai Tu šalia,
Noriu apkabint Tave…
Noriu, kad Tu pajustum,
Tai, ką aš jaučiu Tau..
Kai Tu šalia,
Širdy pražysta geismo lelija…
Kai Tu šalia…
Nėra ryškesnės žvaigždės danguje…
Nėra tyresnio jausmo gyvenime…
Nėra daugiau dėl ko gyventi…
Tik dėl vieno vienintelio
Ir pačio karščiausio jausmo – meilė…
Sveikinu jos pagaliau sulaukus.
Būk laiminga kaip mažas vaikas, įgyvendinęs didelę svajonę!
Myliu tave, kai esi arti.
Myliu tave, kai esi toli.
Myliu tave, kai tu miegi.
Myliu tave, kai pabundi.
Myliu tave, tu tai žinai.
Tu esi kaip saulė
Danguje šviesi.
Aš tave mylėsiu,
Kad ir kur esi.
Tu tik nepamirški
Žodžių, tų švelnių,
Kai abu kalbėjom
Būdami kartu.
Aš žinau, kad šiandien
Prisimeni mane,
Nęs rašau tau laišką
Trumpąja žinute.
Rašau tau šį laiškelį,
Kad būtume drauge
Ir noriu pasakyti,
Kad man esi viena.
Jaučiu, jaučiu tą šiltą jausmą kai pamatau tave…
Tu taip arti manęs, man gera į tave žiūrėti…
Girdėti tavo balsą, pajusti stiprų apkabinimą…
Jaučiu, kad būsime kartu, aš tuo tikiu…
Nes supratau, kad begalo tave MYLIU…
Mano širdis vis plaka greičiau,
Nes laukia tos akimirkos,
Kai pamatys tave pareinant iš toli.
Ir tarsiu aš tuos gražiausius žodžius tik tau,
“Myliu tik tave”.
Man kažkas pašnabždėjo,
Kad moterų diena atėjo,
Tad sveikinu tave su šia diena,
Nešioki meilę savo širdyje…
Ir vėl sutemus šviečia ryškios žvaigždės,
Ir kaip mozaika – akimis dėlioju jas,
Išnyra iš žvaigždžiu toks ryškus veidas
Tikrai jis Tavo!
Ir nesvarbu, kad tu esi labai toli,
Už beribių jūrų ir beprotiškų kalnų
Tu širdyje manoj išlikusi esi-
Esi brangiausia ir mylimiausia iš visų!
Niekada nepalik tų, kurie dėl tavęs kovojo, tų kurie dėl tavęs verkė, tų kurie tiesiog visada apie tave galvojo… Nepaleisk žmogaus, kuris dar gali būti tavo, kuris tikrai nori būti tavo, kuriam tu esi daugiau nei saulės šviesa…
Tu jį laikyk ir saugok tvirtai, bet tik taip tvirtai, kad bet kada panorėjęs jis galėtų pabėgti…
Tik tada sužinosi ar tiktai jis kovojo dėl tavęs iš tyros meilės, aš tikrai jis verkė iš visos širdies, ir ar tikrai galvojo apie tave meilės pilna širdimi…
Pasaulis dėl Tavęs sukurtas,
O aš tik dėl Tavęs…
Nes Tu man tik vienam sukurtas,
O aš tik Tau vienam…
Tu mano visas, visas turtas,
Aš Tavo tik dalelė,
Bet meilė mums abiem sukurta,
Juk mes be jos negalim…
Tave, tave, tave kaip saulę,
Tave, kaip žiedą iš laukų
Nešuos širdy aš per pasaulį,
Nešuos pavasario lauku.
Kiekvienas žydintis berželis,
Palaukės kvepianti gėlė
Man kužda visą mano kelią:
“Eini gyvent – eini mylėt”
Einu ir žiūriu tau į veidą,
Į tavo spindinčias akis,
Mums saulė teka, saule leidžias,
Mums dieną atneša naktis.
|
|