|
Jei reikėtų, atiduočiau savo akis Tau,
Kad tik Tu matytum kasdienybės stebūklą.
Jei reikėtų, atiduočiau savo rankas Tau,
Kad tik Tu vėl galėtum ištiesti jas į saulę.
Atiduočiau savo šypseną Tau,
Kad tik vėl Tu šypsotumeis.
Ir nesudvejočiau paaukodama širdį,
Kad tik vėl Tu mylėtum…
Parduočiau sielą, atiduočiau kūną, kad tik Tu galėtum gyventi…
Ta svajonė, kur buvo manyje.
Kur padėjo gyvent
Svajot ir mylėt Tave –
Jos nebėra…
Užglaistei savą neapykantą man,
Už tai, ką jutau,
Būdama šalia
Myliu Tave,
Giliai viduje…
Nepalik manęs,
Per lietų ir per speigą,
Visus kelius nueisim
Su Tavim kartu…
Gal Tu ne angelas,
Bet aš Tavim tikiu…
Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi jis čia pat – greta,
Tik sunku nuo skausmo ji atskirti.
Ir sunku atsisakyti to,
Ko galbut iš viso neturėjai-
Pakartok dar sykį, pakartok,
Kaip mane mylėjai – nemylėjai…
Meilė dažnai kelia stiprią baimę,
Nes verčia žengti žingsnį pirmyn,
Reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs,
Pasitikėti kitu ir jam aukotis.
Teks sumokėti už kiekvieną neištartą žodį,
Už neįkūnytas glamones ir sutryptas svajas.
Reikės atsiskaityti už baimingumą, jausmų šykštumą,
Kurie kliudė mylėti.
Už atsainumą ir puikybę,
Kurie slopino polėkius.
Teks atsakyti už negimusius bučinius,
Už gerklėje užgniaužtas ašaras,
Už neišreikštą aistrą ir netesėtus pažadus,
Už iššvaistytą laiką…
Dovanok tūkstantį bučinių,
Paskui šimtą, paskui dar tūkstantį,
Paskui dar šimtą, po to tūkstantį,
Paskui šimtą…
Kai bučinių bus daug daug tūkstančių,
Mes sumaišysime jų skaičių, kad nieko nežinotume
Ir kad nė vienas pavyduolis nežiūrėtų į mus pikta akimi,
Sužinojęs, jog mudu tiek sykių bučiavomės.
Su baltom pūkinėm šlepetėm…
Su per žemę šluojančia barzda…
Tau nykštukas sapną neša…
Ir bučiuką nuo manęs…
Sakoma, reikalinga 1 minutė,
Kad išskirtum žmogų iš aplinkos,
1 valanda, kad įvertintum jo nuopelnus,
1 diena, kad pamiltum,
Bet reikalingas visas gyvenimas, kad užmirstum…
Kas yra meilė?
Bučiniai, vaikščiojimas susikibus už rankų
Ar įmantriausi meilės žodžiai. Galbūt…
Bet jeigu tai yra meilė, tai kas tada yra žinojimas,
Kad mylimo žmogaus glėbyje esi saugiausias pasaulyje?
Ką tada reiškia tas keistas jausmas prabudus ryte
Šalia savęs pamatyti mylimo žmogaus veidą ir suprasti,
Kad dėl jo laimės ar šypsenos gali nuversti kalnus?
Ir vis dėl to kas yra meilė?
Pasivaikščiojimas dviese jūros pakrante leidžiantis saulei,
Romantiška vakarienė, ar pirmasis bučinys… Galbūt…
Tulpės gražiai žydi,
Rožės dar gražiau…
Draugai tave myli,
O aš dar labiau…
Jeigu myli tik dėl grožio,
Tai geriau mylėki ožį.
Ožys turi du ragus,
Ir yra labai gražus.
Mylėk tą, kuris myli,
Nežiūrėk, ar veidas gražus.
Gražiame veide rasi gėlę,
Bet širdy tik gylius…
Nepalik, prašau, manęs,
Tik dabar aš suprantu,
Jog pasauly be Tavęs,
Man bus liūdna ir nyku!
Tyli naktis, laisva mintis
Sparnais svajonės ateis.
Gyvenk linksmai, mylėk karštai
Ir viskas bus OK…
Meilė buvo, meilė bus.
Meilė varo į kapus,
O kapuos ir vėl blogai,
Reik gyventi atskirai…
|
|