|
Padovanok man savo meilę ir lūpų bučinį kartu, padovanok man save visą, padovanok man savo meilę vieną naktį, pripildyta saldžios aistros, kad širdis imtų plakti ir nepavargtų niekados. Man trūksta tavo rankų, lūpų, tavo kūno, tavo šilumos, man nereikia net didžiausių turtų, trokštu tik tavo meilės amžinos!
Niekada negalvojau, kad mes bent susitiksim… bet susitikom. Niekada negalvojau, kad mes būsime draugais… bet taip išėjo. Niekada negalvojau, kad jusiu tavo lūpų skonį, bet paragavau… ir man patiko! Ir vistik aš pamilau tave!
Aš turėjau svajonę – būti mylima ir mylėti… Bet ją pašėlus audra paskandino jūros bangose…
Sidabru vėjas nubarstė dangų ir jame paliko žvaigždes, į kurias aš dabar žvelgiu viena… Liūdesys užspaudė krutinę, nepratariau nei žodžio… Mėgavausi sidabrinėmis žvaigždėmis danguje… Šypsojais man iš viršaus tylia šypsena… Žvelgiai į mane sidabrinėmis akimis… Glamonėjai vėjo lūpomis karštomis… Maudei vasaros lietuje… Bet iš aukštai… Mylėjai akimis… Guodei jūros ošimu… Džiovinai ašaras šiltu vėju… Visada žinojau, kad esi šalia…
Sapnavau tave savo sapne, ir tavo žodyje išgirdau, kad myli mane… Tai buvo nuostabus sapnas, tas venintelis sapnas…
Kuriame tu stovėjai priešais mane, bet deja tai tik buvo sapnas… Šiltas naktinis sapnas…
Meilė – tai jausmas, kuris neleidžia pavalgyti, miegoti, skaityti, galvoti… Nes visą laiką tu mąstai kaip galėtum pamatyti savo mylimą žmogų, jį paliesti, pajausti ir svajoti, kad šis reiškinys truks visada… Nors dažnai visa tai virsta tik akimirka…
Niekada nemaniau, kad susipažinsim, bet susipažinom… Niekada nemaniau, kad dar kada galim būt draugais, tačiau esam… Daugiau nei draugai… Net nepagalvojau apie tai, kad galiu tave mylėt, bet… Myliu…
Kiekviena sekundė ir minutė, kiekviena mintis ilgesio pilna, ir kai galvoju virpa man širdutė, gal todėl aš myliu tave…
Jei visos žvaigždės iš dangaus pranyks – esi TU… Jei mano siela klystkeliais nuklys – esi TU, net jeigu teks man amžinai užmerkt akis – esi TU, todėl prašau tavęs būk su manim kartu…
Mylėki kiek nori, mylėki kiek gali,
Nes meilė tas jausmas, kur slepias širdy.
Be meilės – mes niekas, mes nieko verti,
Tad mylėkim kiek galim, neslėpkim širdy…
Mano turtas, mano grožis, mano meilė, mano laimė, mano mažytė, mano saulelė, mano zuikelis, mano padruškė, mano brangenybė, mano auksas, mano džiaugsmas, mano žmogeliukas, kurį labai myliu, be galo esi brangi, be galo myliu, be galo saugau, vertinu bei branginu… Mylėjau, Myliu ir Mylėsiu…
Pasaulyje tu esi kažkas, bet kažkam tu visas pasaulis…
Ne amžiaus, mes esam išskirti tikiu, kad ir vėl būsim kartu. Skambės mūsų dainos ir juokas ir meilė žydės akyse.
Tad likime drauge stebuklų naktyje
Viena širdim, viena ranka…
Dar vienas bučinys atvers visas duris
Ir laimės žvaigždė nušvis.
Atnešiu tau meilės širdį.
Mylėsiu tave visa dušele.
Mylėk ir tu mane kiek gali.
Neišsiskirkim net mirties patale.
|
|