|
Svajoju tik apie tave, mano meile… Tos viltys, tie troškimai tik apie tave. Negalėčiau be tavęs. Tada ir dangus būtų visada apsiniaukęs. Ir saulė nebešviestų taip skaisčiai. Tu lyg vanduo, reikalingas kiekvienam, kad išgyventų… Bet šiuo metu tu reikalingas man… Tu lyg beribė jūra, kurioje plaukiotų visos pasaulio žuvys… Bet šiuo metu aš vienintelė žuvelė, norinti plaukioti tavyje… Visos mano mintys apie tave, brangioji. Tu mano meilė.
Guliu aš lovoj sau šiltai,
Bet liūdna man labai labai.
Noriu apkabint kažką,
O to kažko nėra šalia…
Kaip noriu pabučiuot aš jį,
Bet jis labai labai toli.
Jeigu būtų jis šalia
Nepaleisciau niekada…
Be meilės šioj žemėj neauga žolė. Be meilės numiršta maža skruzdelė. Be kūniškos meilės nebūna vaikų, be jos mums gyventi sunku.
Noriu ištirpt… Ištirpt tavąjam glėby… Nuo tavo rankų, nuo kūno šilumos, nuo tavosios širdies plakimo.
Jeigu Tu būtum kosmonautas – aš būčiau žvaigždė.
Jeigu Tu būtum kava – aš būčiau cukrus.
Jeigu Tu būtum laivas – aš būčiau jūra.
Jeigu Tu būtum pelė – aš būčiau sūris.
Bet gerai, kad Tu esi Tu ir aš galiu būti aš.
Net nežinau, kaip tau paaiškint,
Ko aš ieškau, ką radau…
Kodėl švelnumo pilną žinutę,
Rašau ne kam kitam, o Tau…
Tirpsta baltas sniego kelias, šėlsta, linksminas širdelės, tartum vasarą aguonos barsto šypsenas raudonas. Tų širdelių spindesy isimylime visi…
Aš rašau ant galo, nes myliu be galo. O kas myli dar stipriau, tegu rašo dar toliau…
Tavyje daugiau nei danguje spalvų… Daugiau nei širdyje jausmų… Tu atmerkei man akis, atvėrei šilumai duris… Tu juokeis ir aš juokiaus… Tu sakei ir aš klausiaus… Mūsų laimės niekas nesugriaus…
Dar tavo vardo nežinojau, tik vieną kart mačiau tave. O jau su ilgesiu svajojau, ir savo meilę skyriau tau…
Ar nori žvaigždės iš dangaus? Aš Tau ją atnešiu… Aš padarysiu viską, kad tik pamatyčiau save Tavo akyse, kad tik išgirsčiau Tavo balsą… Ir jei vieno vienintelio Tavo bučinio kaina bus mirtis – aš su tuo sutiksiu… Esu toks tik dėl Tavęs.
Jei turėčiau po rožę kiekvieną kartą, kai galvoju apie tave, aš vaikščiočiau savo sode amžinai.
Kartais myliu Tave labiau už viską… Už gyvenimą.. Už saulę… Už dangų, žvaigždes ir mėnulį… Bet Tu to niekada nesužinosi… Tai bus mano mažytė paslaptis.
Saulė myli dangų, o aš angelėlį brangų. Angelėli tu brangus, tik nebūki užmarsus, gal mane jau pamiršai, kad žinučių nerašai?
Tavęs ieško policija, nes tu pavogei mano širdį… Dabar tu sėsi į kalėjimą ir neišeisi tol, kol negrąžinsi man 1000 bučinių… Ieškok gero advokato arba manęs…
|
|