|
Sveikiname vieni kitus!
Kviečiam jumis į svečius.
Greit ruošiam vaišių stalą,
Vaikai puošia eglę žalią.
Ir vaikai ne pirmą kartą
Savo senį mato girtą.
Jis už stalo vartaliojas
Ir visaip visus kolioja.
Per kalėdas jam saugu
Nes nebijo gaut lazdų.
Buvo blogas metuos šiuos
Ir negaus jis dovanos!
Ramų vakarą Kūčių
Šneka zuikiai puikiai du,
Morkytes sau krimsdami
Linki jie smagių Šv. Kalėdų!
Ar Velykos, ar Kalėdos,
Man vis tiek tos pačios bėdos…
Kristus gimsta arba kelias,
O aš vargstu prie taurelės.
Jei prisigeriu lyg soties
Tenka sunkiai pagiriotis…
Ir kada išaušta rytas,
Trokštu būti išganytas.
O išganymas kaip žinot,
Vėl degtinė arba vynas…
Kaip tik juos burna praryja,
Kūnas ir dvasia atgyja.
Krinta baltos snaigės, sukasi ratu,
Mes su besmegeniu geriame kartu,
Lužo besmegenis, o ir aš kartu,
Ot skani degtinė, geriant su ledu…
Labas, čia Kalėdų Senelis.
Ar gera buvai?
Ar neišdykavai, nesikeikei, nepaleistuvavai?..
Tai pradėk, nes aš tau kiekvienais metais dovanų nežadu nešiot
Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija!
Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio!
O nykštukai tebešvenčia Jonines!
Bet vis tiek – linksmų šv. Kalėdų!
Kalėdos atskubėjo, atsivežė draugų,
Draugai šalia susėdo ir buvo mums smagu.
Mes dūkome ir šėlom, dainavom ir draugavom,
Visi šalia susėdę tikrai nenuobodžiavom.
Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Miega lyg meškos po lapų krūva.
Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį,
Kinko kalėdinę žąsį į valtį.
Jo pareiga – net jei sniego nebus,
Mus aplankyt mažus ir senus.
Linksmų ir laimingų Šv. Kalėdų!
Varva vaškas nuo žvakutės,
Vartos antis ant lėkštutės,
Eina senis su snieguole,
Dovanėles dovanoja.
Jeigu geras tu buvai
Gausi šližiką dykai!
Apsnigtais takeliais rieda,
Išsipusčiusios Kalėdos.
Rankose – snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys prie langų prišalo,
Jums, belaukiantiems senelio.
Su meškute ir zuikiu,
Jis atneš daug dovanų!
Brenda Senis su guminiais,
Šiemet eina ji pelkynais.
Tempia maišą dovanų,
Klimsta purve iki ausų.
Elnias jo miške buksuoja,
Todėl dovanos vėluoja.
Jeigu geras tu buvai,
Gausi dovanų tikrai.
Tvarte žiurkės rengia puotą,
Girtas zuikis graužia šluotą,
Vilkas šerną miške ėda,
Visiems gera, nes Kalėdos!
Norėjau pagauti snieguolę
Ir paklausti ar matė Tave,
Bet nespėjau ištart Tavo vardo,
Kaip ji tyliai ištirpo delne.
Eglė, sniegas ir lemputės,
Kalakutas ir šakutės,
Tortas, žvakės, skrandžio bėdos,
Visa tai yra Kalėdos!
Ūbauja miške pelėdos, nes ant nosies jau kalėdos,
Jeigu geras tu buvai, gausi dovanu tikrai!
|
|