|
Kasmet per baltą gruodžio tylą,
Baltom peteliškėm per pasaulį,
Skrenda šventiniai linkėjimai
Ir nutupia artimų žmonių širdyse…
Kalėdos ir Naujieji metai – tai šiltų jausmų,
Malonių staigmenų ir nuoširdžių stebuklų metas.
Linksmų švenčių!
Apsnigtais takeliais rieda,
Išsipusčiusios Kalėdos.
Rankose – snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys prie langų prišalo,
Jums, belaukiantiems senelio.
Su meškute ir zuikiu,
Jis atneš daug dovanų!
Brenda Senis su guminiais,
Šiemet eina ji pelkynais.
Tempia maišą dovanų,
Klimsta purve iki ausų.
Elnias jo miške buksuoja,
Todėl dovanos vėluoja.
Jeigu geras tu buvai,
Gausi dovanų tikrai.
Kai snaigės į mūsų delnus krenta,
Kai žvaigždės apšviečia visą dangų,
Kai norai ir svajos išsipildo,
Kai ateina Kalėdos, jų laukia kiekvienas.
Kalėdų naktį apsilanko balti grąžūs angelai,
Kurie tave apsaugo kiekvieną dieną.
Su angelais kartu keliauja ir KALĖDŲ SENELIS.
Būk geras ir kiekvieną dieną gausi gerą nuotaiką,
Gerumą širdyje ir pačią svarbiausią dovaną – džiaugsmą.
Kalėdų seneli, ruda voverytė
Tau nori į ausį kažką pasakyti.
Kalėdų seneli, ilgai keliavai
Ar tu dovanėlių nepamiršai?..
Kalėdų Seneli, gero kelio.
Daug gerų gerų dienų,
Tau rašau aš šį laiškelį,
Prisimink kur gyvenu.
Nukasiau nuo kelio sniegą,
Nebėda jei naktį snigs.
Mano sargis, jis nemiega,
Prie vartelių pasitiks.
Linksmų Kalėdų ir Naujųjų metų.
Tyliai tyliai, saulė nusirita,
Ir pakimba, ant apatinės Pasaulio Eglės šakos,
Kurią lyti nakties vandenyno bangos…
Kalėdos – metas nuostabus, visi sugrįžta į namus.
Kalėdos – metas toks puikus, visi sutiks gerus draugus,
Pasveikinkit ir jiems atleiskit, jei buvot išsiskyrę – nepaleiskit!
Ir gera per Kalėdas bus!
Tegul Kalėdų angelas atneša ramybę ne tik į Tavo namus, bet ir į Tavo širdį.
Tegul kitais metais išsipildo truputį daugiau nei Tu nori…
Įžiebkit kibirkštį vilties
Šventų Kalėdų tylią naktį,
Tegul Naujieji nešykštės
Džiugių akimirkų, geros sveikatos.
Iš vaikystės ateina Kalėdos.
Paplotėlis, šienelis, mama.
Verpia tylą naktis atsisėdus,
Kursto krosny ugnelę žiema.
Tu ateik, mano angele baltas,
Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių,
Kasdienybės pilkos nesugeltas,
Atsistok po vaikystės medžiu.
Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų,
Tik ateik iš Kalėdų nakties,
Iš vaikystės per dangų, per gojų,
Įsisupęs į skliautą vilties.
Kalėdų džiaugsmas liejas per krūtinę,
Kalėdų džiaugsmas liejas per kraštus.
Tokia naktis viena ir paskutinė,
Viena per ištisus metus!
Susėskim prie šventų Kalėdų stalo –
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi,
Ir šilumos lyg duonos atsilaužkim,
Ir būkim tvirtesni, ir būkim geresni.
Kalėdų stebuklas…
Sutemų gniūžtes į langus mėto
Kas jisai, tas keistas juokdarys?
Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-
Jis tikriausiai taip ir padarys,-
Kad lėtai per visą naktį snigtų,
O ryte pragystų vyturys.
Aš prašau, kad Meilė nepaliktų,-
Ji tikriausiai taip ir padarys,-
O Kalėdų žvaigždės neužgestų,
Ir languos spindėtų žiburys.
Aš prašau, kad mus viltis surastų,
Ji tikriausiai taip ir padarys.
Prisiglauskim visi
Prie ateinančių metų,
Prie Kalėdų nakties
Žiburių languose
Ir tą šviesą,
Užgimusią šventąją naktį,
Išdalinkim visiems,
Kam tamsu širdyje.
|
|