|
Vaikystės soduose saulėtuos,
Prabėgo dienos kaip viena.
Ir štai jau beldžias išsvajota,
Pilnametystės valanda.
Tad drąsiai ženk per amžiaus slenkstį,
Tau horizontai atviri.
Gyvenimu tauriu įrodyk,
Kad Dievo dovaną turi.
18-lika.
Aš taip tikiu,
Kad snaigės žiemą krinta,
Kad po žiemos pavasaris ateis.
Aš taip tikiu,
Kad būsi tu laiminga,
Tuomet ir liūdesys kažkur išeis.
Aš taip tikiu,
Kad šie atneš laimę,
Juk tau nebe 8-neri,
Juk tau jau 18-lika.
Tu girdi? Tai verkia pamirštos lėlės. Vaikystė prabėgo seniai, nesugrįžtamai.
Tau (18)-lika. Tik pagalvok, (18)-liktą vasara praverė duris.
Būk švelni ir laiminga, nuoširdi ir gera.
Te linksmumo nestinga niekada, niekada.
Į tavo gyvenimo taurę įkrito 18-tasis lašas.
Lai jis būna kuo tyresnis, kuo skaidresnis.
Teatneša kuo daugiau džiaugsmo akimirkų, vien tik laimę.
Tavo jaunatviškame gyvenime lai niekada nenutyla skardus juokas.
Iš lūpų neišnyksta žavi šypsena ir visur tave lydi tik gėris.
Taip nesenai tu pievomis bėgiojai,
Basa, vienplauke galvele.
Šiandien tau (18)-lika suėjo,
Ir atsisveikinai su vaikyste.
Tau prieš akis dar daug takų, takelių,
Sustoti ir ne ten pasukt gali.
Bet visų svarbiausia nors ir praradus savo kelią,
Visada išlikti žmogumi.
Aš tau duosiu rudenį,-
Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo,
Duosiu tau vėjo gūsį,-
Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka,
Duosiu tau (18)-tus metus,-
Nesakyk, kad nereikia, tai ne ruduo – negrįš.
Tai ne vėjo gūsis,-
Neūžaus po langai baltos žiemos vakarais,
Ir deja tai ne žolės šlamesys,
Nuaidės ir daugiau nebegrįš.
Tau jau (18)-lika,
Bet viskas dar tik prasideda.
Daug kartų sužydės alyvos,
Daug kartų nusijuoks pavasariai.
Tad neskubėk pabėgti nuo vaikystės,
Nes tau tik (18)-lika.
Ne šiandien – seniai,
Iš paslaptingos tylos
Tu į šeimą svečiu atėjai.
Atmerkus akis dar bijojai šviesos,
Švelnų motinos žvilgsnį sekei.
Gimimo diena – gražiausia diena,
Kaip saulės šviesa nuostabi.
Ji tik viena atveria duris į kelią, kuriuo tu eini!
Sėkmės peržengiant 18-ojo gimtadienio slenkstį.
Tu gimei saulę sutikti rytais,
Išgerti rasos lašą, pajausti gyvenimo džiaugsmą.
Tegul (18)-tą kartą gėlės tau primena, kad atėjai į pasaulį.
Tegul tavo gyvenimas būna, kaip žydinti pieva.
Tegul visur ir visada tave lydi džiaugsmas, meilė ir gera nuotaika.
Bus dar daug gražių vasarų.
Bus dar daug žydinčių pavasarių.
Bus geros ir blogos ašaros.
Bus mylimos lūpos ir akys.
Bus dar visko, nes tau tik (18)-ka.
Sakytum dar vaikystė.
Ir šulinys dar neišsemtas ir per mažai suklysta.
Nesvarbu, kad ramunės tavo svajonių sode žydi (18-tą) kartą.
Dar slypi seniai laukti žodžiai, kuriuos tau reikės ištarti.
Nepajuntame, kaip bėga metai, palikdami kažką įsimintino, nepakartojamai gražaus.
Linkiu, kad (18-tieji) į tavo taurę įpiltų laimę, džiaugsmą, meilę.
Tegul išsipildo visos trokštamos svajonės.
Te visur ir visada tave lydi juokas, kuris įveikia ašaras.
Eina metai ir pila į taurę: meilę, džiaugsmą, laša svajonės lakios.
Eina metai ir kartais netyčia dovanoja truputį skriaudos.
Eina metai kažkam (18-lika), o kažkas dar pirmą žodį taria.
Eina metai, gyvenkim su jais.
Eina metai, nesenkim su jais.
Sustok šią minutę. Atsisuk, pažiūrėk atgal.
Kaip greitai bėga dienos, kodėl jaunystė išsiklaidė tarytum rūkas po pievas,
Žiūrėk ir mokyklinis suolas atsisveikina su tavimi.
Taip, tau 18-lika, tai gražus jaunystės žiedelis,
Bet ir pirmi žingsniai į platų gyvenimą, tikrąją prasmę.
Tau (18-lika) ko tau palinkėti?
Laimės? Man atrodo, kad jos tau užtenka.
Juoko? Juk tu visada linksma.
Aš noriu tau palinkėti, kad tavo jaunystė būtų graži,
Kad tavo laimės ir šypsenos neužtemdytų karčios ašaros.
Tad šypsokis, būk laiminga, juk tau jau (18-lika).
|
|