|
Siunčiu šampano Taurę
Prie lūpų rožiniai skaisčių.
Gimtadienio žvaigždės sulaukęs
Siunčiu Tau šimtą bučinių.
Aš dovanoju savo meilę,
Nes svarbioje Tau dienoje
Man nieko dėl Tavęs negaila
Mūs dviejų meilės dainoje.
Esi ta moteris, kurią rinkausi iš didžiulės gausybės mūsų
miesto moterų. Esi ta, kurios žavi eisena dar ir dabar
nenustoja jaudinti mano širdies. Esi ta, kurios akių šviesa
žavi mane visą gyvenimą.
Daugybę kartų stebėdavau Tave rytais prie pusryčių
stalo, vakarais besišukuojančią prie veidrodžio, dienomis
parskubančią iš darbo… Tu visuomet buvai gražiausia.
Daugybę kartų stebėdavau Tave, tvarkančią mūsų namus,
skaitančią knygas, gaminančią maistą, prausiančią
mūsų vaikus… Tu visuomet buvai gražiausia.
Esi ta, kurią išsirinkau iš tūkstančių — ta nepakartojama,
ta vienintelė, reikalinga ir miela.
Prabėgo daug laiko nuo tos dienos, kai mudu susituokėme.
Nubėgo, nutekėjo didžiulės gyvenimo upės. Tos
galingos srovės nešė mus kartu vienoje valtyje ir tokio likimo
dėka nugyvenome ilgą gyvenimą gyvenimėlį…
Nenešiojau Tavęs ant rankų, bet atnešiu Tau vandens,
apsilankius ligai. Nebučiavau Tavęs prie visų, bet buvau
ištikimas ilgus metus. Nesupau už Tave vaikų, bet griežtai
auklėjau, kad sulauktume jų laimės.
Sveikinu Tave, mano mylima Žmonele. Keliu taurę už
Tavo gerumą man ir vaikams. Dėkoju Tau ir tikiu, jog sulauksime
dar daug tokių švenčių.
Žinau, kad galėčiau padovanoti daug daugiau materialinių
vertybių, tačiau nesuteikčiau dvasinės pilnatvės mūsų
jausmų harmonijoje. Todėl esu įsitikinęs, kad keli mano žodžiai
šventėje Tau yra didelė laimė. Myliu Tave ir mūsų vaikus.
Kaip ir daugelis vyrų, aš nemoku sudėti Tau sakmių,
negaliu kalbėti eilėmis, nepadainuosiu serenados… Mano
darbai kalbėjo Tau už mane daugybę metų. Gal ne viską
dariau, kaip Tu norėjai, bet stengiausi būti dėl Tavęs vyriškiausias,
stipriausias ir geriausias. Gal nebuvau tas nuolaidusis
tylenis, kuris neturi nuomonės, bet visuomet buvau
įsitikinęs, jog kuriu mūsų mažytį rojų. Gal nebuvau gabiausias
iš visų ir nepastačiau rūmų, bet visuomet stačiau namus
pagal Tavo svajonių modelį. Gal nepadėjau Tau kasdienybėje
tiek, kiek reikėjo, bet atleisk man ir aš globosiu Tave.
Žinau, kad esu Tau mielas ir brangus. Apie tai byloja
mūsų gyvenimas. Todėl dėkoju Tau, branginu Tave ir bučiuoju
Tavo švelnias rankas taip, kaip galėčiau pabučiuoti gyvenimą.
Baltųjų rožių Tau nešu pavasariais,
Baltų lelijų — vasarom žaliom.
Baltam sapne, bučiuodamas kas vakarą,
Bandau Tave iš naujo suviliot.
Esi žavinga mano meilės fėja,
Esi dangaus skliautų man atsiųsta.
Mes susitikom pasakų alėjoj.
Ir Tu nebūsi niekada viena.
Brangi žmona — Tu man gyvenimo daina!
Ar žinai, kad šioje šventėje tik Tu pati esi didžiausia šventė man. Savo dėkingumą norėčiau išreikšti dovanodamas
Tau ne tik gražius žodžius, bet ir pasižadėdamas būti Tavo artimiausiu žmogumi ateityje.
Begales kartų stebėdavau Tave besipuošiančią į teatrą, besirengiančią į darbą, besiruošiančią į svečius, beišlydinčią
mane į darbą… Tu visuomet buvai gražiausia.
… man reikia tik Tavo liūdesio, kuomet išeinu pro duris…
malonu, kad lauki manęs.
… man reikia tik Tavo juoko, kuomet žaidžia mūsų vaikai…
Tu man primeni laiką, kai susipažinome.
… man reikia tik Tavo širdies plakimo bemiegėmis naktimis…
apkabinęs Tave jaučiuosi reikalingu.
… man reikia tik Tavo ašarų, kai pergyveni dėl vaikų …
Tavo jautrumas gydo ir mane.
… man reikia tik Tavo pasitikėjimo, kad galėčiau gyventi
žemėje… myliu Tave.
Esi ta vienintelė moteris, kurios man reikia kasdienybėje
ir šventėse, kurios reikia man ir mūsų vaikams.
Myliu Tave, brangi mano Žmonele. Gerbiu ir tausoju
Tave, kad visą gyvenimą nereikėtų gražesnės gėlės namams
už žydinčią Tavąją širdį.
… man reikia tik Tavo rankomis pagamintų pietų, pusryčių
ir vakarienės… Tu vienintelė taip skaniai gamini.
… man reikia tik Tavo rankomis išskalbtų ir išlygintų
marškinių… atrodo, jog visą dieną esu glaudžiamas.
… man reikia tik Tavo rankomis sutvarkytų mūsų namų…
mane užburia grožis ir harmonija.
… man reikia tik Tavo laukimo, kuomet grįžtu išvargęs,
nes tik pas Tave vienintelę skubu.
Apkabint Tave ateinu —
Tyliais žodžiais tarp bučinių
Aš Tave Žmona vadinu.
Pamyluot Tave ateinu —
Ir dėl laimės mūs abiejų
Aš Tave mylima šaukiu.
Neturiu Tau šiandien gėlių,
Nerašau Tau šiandien laiškų,
Bet žinau — Tau gerai, kad esu.
Ir todėl aš Tave branginu.
Sveikinu Tave, mieloji Žmona,
Bet didžiausia šventė man pačiam,
Kad turiu Tave aš tokią,
Jog neleidai būt perdaug laisvam.
Aš myliu Tave, brangioji Žmona,
Ir už nuodėmes, prašau atleisk.
Branginu Tave, manoji ponia,
O už praeitį daugiau neteisk.
Tad priimki mano puokštę rožių,
Nes aš vyras ir man trūksta žodžių.
|
|