Sveikinimai.lt

Antroji Mama, geros Jūsų rankos
Ne kartą dirbo darbus už mane.
Tylėjo lūpos rausvos, mielos, kantrios,
Net kai užgaudavo mana klaida.

Geroji Mama, rūpesčių prijuostėj
Jūs supot mano meilę ir vaikus,
Ir Jūsų rankos mano skriaudą glostė,
Kaskart primindamos moters vargus.

Brangi marčios likimo užtarėja,
Gailėjusi manęs labiau, negu sūnaus,
Nepatirtoj dalioj manęs gailėjot…
Už tai meldžiu palaimos iš dangaus.

Mieloji mano Vyro Motinėle,
Už meilę — dovanoju anūkėlį.

Leiskite padėkoti už lengvą gyvenimą Jūsų namuose.
Kai tekėjau už Jūsų Sūnaus, niekada nesitikėjau tokio nuoširdaus
Jūsų pritarimo. Kai peržengiau Jūsų namų slenkstį,
nesitikėjau Jūsų rūpesčio mūsų jauna, nepatyrusia šeima,
nesitikėjau tiek daug pamokymų ir patarimų, nesitikėjau,
kad darbuositės su manimi, o dažnai ir už mane. Atrodė,
kad mylėti gali tik mama.

Lai žydi Jums mano užaugintos gėlės. Lai klauso Jūsų
mūsų vaikai — Jūsų anūkai. Lai stiepiasi į saulę mūsų bendri
džiaugsmai ir gyvenimiška kasdienybė. Tegu nušvinta
Jūsų akys mūsų namuose. Geroji Motinėle, turite žinoti, kad
esate man labai brangi ir artima, kad rūpinsiuos Jumis, kol
būsiu gyva. Linkiu Jums laimės!

Niekaip kitaip negalėčiau pavadinti savo uošvio — visų
mūsų gerbiamo žmogaus, mūsų artimų šeimyninių santykių
globotojo ir puoselėtojo — tik antruoju Tėvu. Dėkoju, brangus
Uošvi, už gausą ir dėmesiu apvainikuotą mūsų gyvenimą.
Dėkoju už nuolatinį rūpestį anūkais.
… palinkėkite mano Uošviui sveikatos visa širdimi…
… palinkėkite mano Uošviui laimės daugybe žvilgsnių…
… palinkėkite mano Uošviui meilės visa krūtine…
… palinkėkite mano Uošviui vilties daugybe laimingų gyvenimų ir lemčių…
… visi pakelkime taures už mano Uošvį ir sudainuokime
Jam gyvenimo dainą „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“…

Gėlėta vasara Jumyse jau žydi daugel metų,
Bet laikas dar nesiruošia čia rudenėt.
Ilgai brandintą nuoširdumo turtą nešat,
Dėmesingumą dovanodama šeimoj visiems.

Laiminga pulkit pavasariniam vėjui ant krūtinės,
Tegu svajonių akys nepravirksta danguje!
Tarp artimųjų ir draugų Jūs būkite laiminga,
Nors sidabruoja ne viena plaukų gija.

Antroji mano Mama, leiskite nuoširdžiai apkabinti —
Mūsų šeimos vainiką meilės padėkom nupinti.

Kada šimtamečiai miškai atlaiko audras ir vėjus — niekas
nesistebi. Taip turi būti — tai didžiulė galybė, įleidusi
šaknis į žemę. Tačiau, kai vienišas laukų medis atlaiko rudens
vėtras ir žiemos pūgas, nepasiduodamas speigų galybei
ir lietaus žvarbumui, stebisi visi. Mano Uošvi, Jūs visada
stebinote savo galiūno būdu.

Todėl sveikinu Jus, brangusis, nugalėjus įvairiausias
gyvenimo negandas! Sveikinu Jus, sutramdžiusį gyvenimo
sroves. Sveikinu Jus, pastačiusį daugybę draugiškumo tiltų!
Sveikinu Jus, nutiesusį ilgiausius tiesos kelius!
Remiuosi, Uošvi, į Jūsų sąžinės laukų dalgį. Eisiu prisipjauti
Jūsų gyvenimo javų, valgysiu Jūsų likimo duoną ir
dalinsiu po riekę savo vaikams.

Praėjus laikui, galiu visam pasauliui pasakyti, kad turiu
antrąją motinėlę — savo vyro mamą. Tapau daug daugiau
patyrusia ir todėl daug dažniau jaučiu Jums gailestį,
švelnumą ir norą būti su Jumis, su ta moterimi, kuri atstoja
man daugybę kitų žmonių.

Sveikinu Jus su šia iškilminga švente, pažadu daug gražių
akimirkų mūsų bendrame gyvenime, pagalbos tuomet,
kai Jums bus sunkiau padaryti tuos pačius darbus nei man.
Tikiuosi palengvinti Jūsų ateitį.

Linkiu Jums sveikatos, laimės, džiaugsmo ir meilės.
Linkiu, kad kiekvienas mano darbelis dėl Jūsų būtų Jums ir
vaistai, ir meilė. Daug Jums saulėtų dienų, miela Vyro Motinėle.

Aš myliu uošvę auksarankę,
Kad ji man nekelia pirties,
Kad tai, ką pasidėjus banke,
Lig cento žada po mirties.
Bet aš vis tolinu tą datą,
Tolyn geriu į jos sveikatą.